Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas per „eTwinning“

(1)

Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas

per „eTwinning“

Bendrai finansuojama pagal Europos Sąjungos programą

„Erasmus+“

(2)

2 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:

Europos kultūros paveldas per „eTwinning“

„eTwinning“ yra gyvybinga bendruomenė, kuri per 13 savo gyvavimo metų įtraukė daugiau negu 500 000 mokytojų iš maždaug 190 000*

mokyklų. Taip pat buvo vykdoma daugiau negu 70 000* projektų, kuriuose dalyvavo apie 2 mln. mokinių iš viso Europos žemyno (*2018 m.

gegužės mėn. duomenys).

Europoje ir kaimyninėse šalyse partnerėse veikiančių mokyklų bendruomenė „eTwinning“ – tai pagal

„Erasmus+“ programą finansuojama Europos Komisijos iniciatyva mokykloms.

Ji jungia mokytojus iš 36 Europos šalių ir 8 kaimyninių šalių.

Skaitmeninė „eTwinning“ platforma prieinama 29 kalbomis. Joje naršydami lankytojai gali susipažinti su įvairia vieša informacija apie tai, kaip prisijungti prie „eTwinning“. Platformoje taip pat paaiškinama šios programos nauda ir raginama semtis įkvėpimo bendriems projektams. Užsiregistravę mokytojai gali jungtis prie riboto naudojimo srities

„eTwinning Live“, kuri yra individuali mokytojo sąsaja su bendruomene: ji padeda naudotojams rasti partnerių, bendrauti, bendradarbiauti vykdant projektus ir prisidėti prie profesinio tobulėjimo veiklos Europos šalių, ne Europos šalių ir centriniu Europos lygmeniu. Galiausiai, kartu darbuodamiesi prie projekto mokytojai gali naudotis kiekvienam projektui sukurta unikalia erdve, vadinamąja „TwinSpace“.

Taip pat „eTwinning“ siūlo kokybišką pagalbą naudotojams. Kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje (šiuo metu jų yra 44) veikianti Nacionalinė palaikymo tarnyba (NSS) arba Paramos partneriams agentūra (PSA) konsultuoja ir nukreipia galutinius naudotojus bei organizuoja įvairią veiklą, taip pat rūpinasi profesinio tobulėjimo galimybėmis šalies lygiu.

Europos lygiu „eTwinning“ koordinuoja Centrinė palaikymo tarnyba (CSS), kuriai Europos Komisijos vardu vadovauja 34 švietimo ministerijų konsorciumas

„European Schoolnet“. Centrinė palaikymo tarnyba palaiko ryšius su nacionalinėmis palaikymo tarnybomis ir paramos partneriams agentūromis, siūlo įvairias profesinio tobulėjimo galimybes bei organizuoja kitą veiklą, pavyzdžiui, kasmetę Europos konferenciją ir apdovanojimų teikimą, per kurį mokytojai ir mokiniai apdovanojami už dalyvavimą geriausiuose projektuose.

(3)

Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas per

„eTwinning“

(4)

Turinys

Pratarmė . . . .3

Įvadas. Kultūros paveldas, jungiantis praeitį, dabartį ir ateitį . . . .5

1. Kultūros paveldas ir švietimas . . . .7

1.1. Europos kultūros paveldo metai – galimybė stiprinti paveldo mokymą . . . .8

1.2. Paveldo aiškinimas – būdas sudominti Europos mokinius ir studentus? . . . .9

2. „eTwinning“ ir kultūros paveldas . . . 13

2.1. „eTwinning“ ir jos ryšiai su kultūros paveldu . . . 14

2.2. Kultūros paveldas „eTwinning“ projektuose . . . 18

3. Kultūros paveldo mokymas mokykloje . . . 37

3.1. Kultūros paveldo mokymas skaitmeninėmis priemonėmis XXI a. klasėse . . . . 38

3.2. Dvidešimt idėjų ir užduočių, kaip pristatyti kultūros paveldą jūsų klasėje . . . 41

4. Sudominimas Europos kultūros paveldu – kiti mokymosi ištekliai . . . 53

4.1 Europinis požiūris į istoriją ir paveldą – Europos istorijos namai . . . 54

4.1.1. Europos istorijos namai . . . 54

4.1.2. Vieta, kurioje naujai žvelgiama į paveldą . . . 55

4.1.3. Mokymosi apie Europą ištekliai . . . 57

4.2 „eTwinning“ ir UNESCO mokyklos: kurti ateitį, atrandant praeitį . . . 59

Išvados . . . 65

Literatūra . . . 67

(5)

Pratarmė

Tiboras Navračičius, už švietimą, kultūrą, jaunimą ir sportą atsakingas Europos Komisijos narys

Bendras mūsų kultūros paveldas – tai europietiško gyvenimo būdo pagrindas. Jis supa mus miestuose ir miesteliuose, gamtiniuose kraštovaizdžiuose ir archeologinėse vietovėse.

Jis slypi literatūroje, mene ir paminkluose, iš mūsų protėvių perimtuose amatuose, pasakose, kurias sekame vaikams, mėgstamuose patiekaluose ir filmuose, kuriuos žiūrėdami atpažįstame save. Kultūros paveldas padeda aiškiau suprasti, kas esame, ir stiprina suvokimą, kad priklausome taip pačiai Europos šeimai. Visi esame nariai taikingos bendruomenės, jungiančios daugiau nei 500 milijonų piliečių, kurių istorija turtinga, o kultūra persipina.

Europos kultūros paveldo metais norėčiau paskatinti žmones, ypač vaikus ir jaunimą, gilintis į turtingą ir įvairų Europos kultūros paveldą ir mąstyti apie vietą, kurioje jie gyvena. Ragindami tai daryti norime, kad jauni žmonės ateityje taptų mūsų kultūros paveldo globėjais ir saugotojais.

Šie metai leidžia mums atidžiau pažvelgti į tradicijas, atmintį ir praeities paminklus. Iš šių prisiminimų ir istorijos galime daug pasimokyti. Tikiuosi, kad tyrinėdami ir patirdami mūsų bendrą kultūros paveldą tiek klasėse, tiek už jų sienų, vaikai ir jaunuoliai supras, kad skirtinga jų tapatybė – vietinė, regioninė ar nacionalinė – gali papildyti, praturtinti ir sustiprinti vienas kitą bei drauge egzistuoti, kaip sudedamoji europietiškos tapatybės dalis. Įvairovė – tai mūsų turtas ir stiprybė.

Speciali Eurobarometro apklausa apie kultūros paveldą atskleidė, jog devyni ir dešimties apklaustųjų europiečių norėtų, kad kultūros paveldo būtų mokoma mokyklose, taigi šioje srityje mokykloms ir mokytojams tenka ypač svarbus vaidmuo.

Todėl man ypač malonu pristatyti šią 2018 m. „eTwinning“ knygelę, skirtą atverti mūsų klasių duris kultūros paveldui. Knygelėje pristatomi rinktiniai puikūs „eTwinning“ projektai, susiję su įvairiais kultūros paveldo aspektais ir formomis, kurie atskleidžia, kaip įvairaus amžiaus mokytojai ir mokiniai kūrybiškai ir spalvingais būdais nagrinėja šią temą.

Tiboras Navračičius

(6)

Šių metų „eTwinning“ knygelėje mokytojams ir mokiniams taip pat siūlomi įvairūs ištekliai ir konkrečios idėjos, skirtos tiek darbui klasėje, tiek ir veiklai už mokyklos bendruomenės ribų. „eTwinning“ projektai atskleidžia, kad kultūros paveldas vaikams ir jaunuoliams gali pasiūlyti daugybę galimybių mokytis ir veikti. Man labai patinka šis požiūris, kuris stiprina dialogą tarp skirtingų kultūrų ir kartų, padeda bendrai suprasti mūsų skirtumus ir panašumus bei skatina vertinti kultūrų įvairovę.

Esu dėkingas visiems mokytojams ir mokiniams, kurie dalyvavo įvairiuose renginiuose bei projektuose, taip pat „eTwinning“ iniciatyvai ir visai jos bendruomenei už indėlį užtikrinant Europos kultūros paveldo metų sėkmę. Ši knygelė – labiausiai apčiuo- piamas indėlis, kuris padės mums užtikrinti, kad kultūros paveldas neišnyks iš kasdienio mūsų gyvenimo net ir Europos kultūros paveldo metams pasibaigus. Tai – svarbiausia priemonė, galinti paskatinti tikrus mums priimtinus pokyčius, apsaugoti ir propaguoti paveldą, užtikrinti, kad Paveldo metai būtų naudingi piliečiams ir ilguoju laikotarpiu bei padėti mums kurti Europos Europą.

(7)

Kultūros paveldas, jungiantis praeitį, dabartį ir ateitį

2018 m. – Europos kultūros paveldo metai. Kultūros paveldas formuoja mūsų kasdienį gyvenimą. Jis supa mus Europos miestuose ir miesteliuose, gamtiniuose kraštovaizdžiuose ir archeologinėse vietovėse. Jis slypi ne tik literatūroje, mene ir paminkluose, bet ir iš iš mūsų protėvių perimtuose amatuose, pasakose, kurias sekame vaikams, mėgstamuose patiekaluose ir filmuose, kuriuos žiūrėdami atpažįstame save.

Šiais Europos kultūros paveldo metais daugiausia dėmesio skiriama vaikams ir jaunimui, kurie taps paveldo saugotojais ateityje. Eurobarometro duomenimis, didžioji dauguma respondentų (88 %) sutinka, kad Europos kultūros paveldo turėtų būti mokoma mokyklose, nes jis pasakoja apie mūsų istoriją ir kultūrą. (Speciali Eurobarometro ataskaita, Kultūros paveldas, 2017 m.)

Vaikai ir jaunuoliai turi galimybę susipažinti su daugeliu kultūros paveldo formų, apimančių

• pastatus, paminklus, artefaktus, archyvus, drabužius, meno kūrinius, knygas, įrenginius, istorinius miestus, archeologines vietoves ir kt. (tai vadinama materialiuoju paveldu).

• Taip pat tai praktika, reprezentacijos, žinios, įgūdžiai ir žmonių mėgiama kultūrinė raiška, pavyzdžiui, šventės. Paveldas taip pat apima kalbas ir žodines tradicijas, vaiz- duojamąjį meną, tradicinius amatus ir pan. (nematerialusis paveldas).

• Kraštovaizdžiai – geografinės vietovės, kuriose gamtos ištekliai dera su žmonių veikla ir tradicijomis.

• Ištekliai, kurie buvo sukurti skaitmenine forma (pavyzdžiui, skaitmeninis menas ir animacija) arba kurie buvo suskaitmeninti, siekiant juos išsaugoti (tekstai, vaizdai, vaizdo ir garso įrašai) – tai skaitmeninis paveldas.

Ką siūlo ši knyga?

Šios knygos tikslas – atskleisti įvairius kultūros paveldo aspektus ir pateikti „eTwinning“

projektų pavyzdžių bei su kultūros paveldu susijusios veiklos idėjų.

Pirmoje jos dalyje paaiškinama kultūros paveldo sąvoka ir pristatomas mokymosi metodas – kultūros paveldo aiškinimas.

Įvadas

(8)

Antroje dalyje pateikiami įkvepiančių „eTwinning“ projektų pavyzdžiai, susiję su materia- liais, nematerialiais, skaitmeniniais ir gamtiniais kultūros paveldo aspektais.

Trečioje dalyje pristatomi Europos Sąjungos kultūros paveldo skaitmeninės platformos

„Europeana“ ištekliai. Joje taip pat rasite idėjų darbui klasėje, susijusių su įvairiais moko- maisiais dalykais – nuo istorijos iki astronomijos, nuo matematikos iki kalbų mokymo.

Paskutinėje dalyje pateikiama informacija apie tai, kaip mokiniai gali daugiau sužinoti apie istoriją ir paveldą naudodamiesi Europos istorijos namų ištekliais. Taip pat sužinosite, kaip „eTwinning“ ir UNESCO mokyklos gali skatinti kultūros paveldą, organizuodamos įvairią veiklą mokyklos bendruomenėje ir už jos ribų.

Kultūros paveldas yra plati tema, kuri gali paskatinti drauge su mokiniais atlikti daugybę kūrybinių darbų. Taigi mes siūlome įkvėpimą, o jūsų dalis – propaguoti ir puoselėti kultūros ir Europos paveldą mokyklose.

„Turtingas ir įvairus mūsų kultūros paveldas – tai didžiulė galia, padedanti stiprinti mūsų tautą“, – Nelsonas Mandela.

(9)

Kultūros paveldas ir švietimas

1 skyrius

(10)

1.1. Europos kultūros paveldo metai – galimybė stiprinti paveldo mokymą

Erminia Sciacchitano, vyriausioji mokslinė patarėja, Europos Komisija

Ilgus dešimtmečius kultūros paveldas buvo siejamas su paminklais, muziejais ir archeologija. Kultūros paveldo ir ugdymo ryšys dažniausiai apsiribojo pasyviu paminklų ir muziejų lankymu ir istorinių paminklų ar objektų stebėjimu.

Labai dažnai tai buvo ekskursijos, kuriose daugiausia dėmesio buvo skiriama chronologinei įvykių istorijai, menkai susijusiai su besimokančiųjų gyvenimo patirtimi. Buvo labai paplitę lanks- tinukai su išsamia informacija apie konkretų paminklą, tačiau nesusiję su kontekstu arba su ankstesnėmis besimokančiųjų žiniomis ar patirtimi.

Pastaraisiais dešimtmečiais kultūros paveldo sąvoka buvo išplėsta, ir dabar jis apima nematerialųjį paveldą, gamtos, miestų ir kaimų kraštovaizdžius, skaitmeninį ir kino paveldą. Europos Tarybos bendrojoje kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijoje (Faro konvencija, 2005 m.) pateikiama išsamiausia kultūros paveldo apibrėžtis, apimanti materialųjį, nematerialųjį ir skaitmeninį jo aspektus:

Kultūros paveldas – grupė iš praeities paveldėtų išteklių, kuriuos, nesvarbu, kas yra jų savininkas, žmonės suvokia kaip jų nuolat besivystančių vertybių, įsitikinimų, žinių ir tradicijų atspindį ir išraišką. Jis apima visus aplinkos aspektus, kylančius iš žmogaus ir vietovių santykio laikui bėgant (Faro konvencija, 2005 m.).

Šioje konvencijoje pabrėžiama, kad kultūros paveldu gali būti laikomas bet koks ženklas arba simbolis, sukurtas žmogaus veiklos arba kuriam žmogus suteikė prasmę, kuris yra sąmoningai saugomas arba atkuriamas, o ne paliekamas natūraliam suirimui, užmarščiai ar sunaikinimui. Joje taip pat pabrėžiamos vertybės (t. y. kultūrinė, istorinė, estetinė, archeologinė, mokslinė, etnologinė, antropologinė vertė), įsitikinimai, žinios ir pereina- mieji laikotarpiai, kuriuos bendruomenė ar grupė, turinčios teisę naudotis šiais ištekliais ir laikomos atsakingomis už jų perdavimą ateities kartoms, laiko svarbiais. Konvencijoje pabrėžiama, kad minėtos vertybės nuolat vystosi.

Dabar visiškai pripažįstama, jog kultūros paveldui mūsų visuomenėje tenka esminis vaidmuo, nes jis sukuria bendrystės pojūtį ir savo šalyje, ir tarp valstybių, skatindamas tarpusavio supratimą ir bendras vertybes. Taigi rūpestis kultūros paveldu vis stiprėja.

Erminia Sciacchitano

(11)

Atsižvelgiant į šį platesnį kultūros paveldo supratimą ir didėjantį susidomėjimą, jis vis dažniau pasitelkiamas mokymo aplinkoje, daugiausia stengiantis supažindinti su kultūros paveldu kuo daugiau mokinių ir praturtinti mokymosi procesus.

Paveldo mokymas – tai mokymosi ir mokymosi metodas, grindžiamas idėja, kad paveldas suteikia besimokantiesiems galimybę patirti tai, ką jie mokosi. Tiesiogiai patirdami, tyrinėdami, analizuodami ir vertindami tokius paveldo objektus kaip pastatai, paminklai, darbo vietos, kraštovaizdžiai, artefaktai, ritualai ir tradicijos, besimokantieji įgyja žinių, intelektinių gebėjimų ir įvairesnių įgūdžių, stiprinančių jų gebėjimus palaikyti ir gerinti visuomenę bei gyvenimo būdą.

1.2. Paveldo aiškinimas – būdas sudominti Europos mokinius ir studentus?

„Interpret Europe“ – Europos paveldo aiškinimo asociacija

Remiamasi ištraukomis iš „Interpret Europe“ (2017 m.) paskelbto straipsnio „Engaging citizens with Europe’s cultural heritage: How to make best use of the interpretive approach“ („Piliečių sudominimas Europos kultūros paveldu: kaip geriausiai panaudoti aiškinimo metodą“), Witzenhausen: „Interpret Europe“¹

Atrodo, jpg paveldo aiškinimas kaip neformalusis mokymosi metodas, puikiai tinka

„eTwinning“ projektams. Paveldo aiškinimas patyrimus paverčia įkvėpimo ir kūrybiškumu šaltiniais, skatina mokinių smalsumą, apima pasakojimus, kurie jiems gali būti įdomūs, ir skatina juos apmąstyti.

Palyginti su kitais mokymosi metodais, svarbiausias paveldo aiškinimo bruožas yra tas, kad jis aktyviai skatina dalyvius savarankiškai aiškinti savo patyrimus ir ieškoti su faktais susijusio jiems prasmingo konteksto. Šiuo metodu siekiama užtikrinti:

• galimybę tiesiogiai susipažinti su pirminiais paveldo objektais (patyriminis mokymasis);

• aktyvų bendradarbiavimą ir keitimąsi mintimis su kitais dalyviais, skatinant asmeninius samprotavimus;

• įsipareigojimą rūpintis paveldu (kuris taip pat yra asmeninio mokymosi šaltinis).

1. http://www.interpret-europe.net/fileadmin/Documents/publications/ie_engaging_citizens_with_europes_cultural_

heritage_co.pdf

(12)

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra

Mažų vaikų mąstymas ir jausmai tiesiogiai reaguoja į tai, ką jie patiria savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau paveldo aiškinimas taip pat apima galimybes pažinti praeitį, kuri neap- siriboja asmenine patirtimi, todėl reikia atsižvelgti vaiko gebėjimą suvokti laiką. Pradžioje vaikas laiką suvokia siedamas jį su reguliariai vykstančiais įvykiais, pavyzdžiui, kiekviena savaite (šeštadieniais nereikia eiti į darželį) arba kiekvienais metais (gimtadieniu, Kalėdomis). Nors jaunesni vaikai mėgsta pasikartojimus ir nuspėjamumą, penkerių ir šešerių metų amžiaus mažyliai dažniausiai mielai mokosi naujų dalykų, susijusių ne tik su jų aplinka, ir klausosi pasakojimų apie kitų žmonių gyvenimus bei talentus. Tokio amžiaus vaikai pradeda suprasti, ką reiškia matuoti ir lyginti, taip pat pradeda suvokti praeitį ir ateitį. Tai yra būtina bet kokio paveldo aiškinimo išankstinė sąlyga, nes nagrinėjama praeities svarba.

Galimybė lyginti skatina vaiko smalsumą: „Parodykite man kažką, ko anksčiau niekada nemačiau!“ Gebėjimas lyginti būtinas tam, kad vaikas galėtų suprasti, ką nuveikė kiti žmonės ar būtybės. Tada vaikai gali suvokti aiškinančių istorijų apie praeities įvykius ar žmones prasmę ir susieti kultūros paveldą su savo gyvenimo patirtimi. Taip ugdoma atjauta.

Pradinis ugdymas

Pradėję lankyti mokyklą vaikai susipažįsta su asmenimis, kilusiais iš kitokios socialinės ir kultūrinės aplinkos, ir gali įgyti naujos patirties naujoje socialinėje aplinkoje.

Taigi mokykloms kultūros paveldo aiškinimas gali būti vertingas mokymo metodas, papildantis oficialųjį ugdymą. Mokymas klasėje dažniausiai grindžiamas tekstais ir medijos medžiaga, o daugiausia dėmesio skiriama bendrosioms žinioms, įgūdžiams ir požiūriui, kurie atitinkamoje šalyje laikomi svarbiais. Reikšmingi istoriniai įvykiai iliustruo- jami pasirinkus būdingus idealizuotus pavyzdžius.

Kita vertus, paveldo aiškinimas susijęs su tiesiogine patirtimi tikrose paveldo vietose. Tai konkretus vietinis paveldas, kuris yra vaiko gyvenamosios aplinkos dalies. Toks metodas stiprina realybės pojūtį: „Tai nutiko čia.“ Be to, vietinis paveldas retai kada visiškai atitinka idealizuotas bendrąsias sąvokas ir idėjas. Konkrečius daiktus ir atskirus žmones galima apibūdinti pasitelkus daugelį atspalvių bei spalvų ir neapsiribojant idealizuotu kategori- zavimu. Kultūros paveldo objektą galima aplankyti daug kartų ir aiškinti iš skirtingų pers- pektyvių.

(13)

Norint prasmingai sudominti pradinių klasių mokinius kultūros paveldu, galima būtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

• Kultūros paveldas turėtų būti perteikiamas aiškinamaisiais pasakojimais, kurie susieja praeitį su ribota vaikų patirtimi ir skatina atjautą.

• Aiškinimas turėtų sustiprinti tikrovės pojūtį, panaudojant tiesioginį tikrų reiškinių patyrimą, susietą su įprastine gimtojo miesto ir jo apylinkių aplinka.

• Reikėtų pasirinkti tokį kontekstą ir praeities istorijas, kurios padėtų vaikams nukreipti žvilgsnį nuo savęs ir paskatintų atvirumą vertybių pokyčiams.

• Aiškinant paveldą, turėtų būti remiamasi smalsumu – žadinti vaiko susižavėjimą ir palaikyti tikrą susidomėjimą pasaulio turtingumu ir įvairove.

Vidurinis ugdymas, profesinis mokymas

Šis ugdymo etapas labiausiai atitinka intensyviausią gilesnės prasmės paieškos laikotarpį.

Paaugliai linkę abejoti papročiais, tradicijomis, įpročiais, įsitikinimais ir požiūriu, kurie jiems buvo perduoti vaikystėje – jie ieško savo vietos pasaulyje ir savo tapatybės. Be to, tai laikotarpis, kai formuojamos individualios vertybės.

Aiškinamieji pasakojimai apie tikrus įvykius gali atverti naują požiūrį, padedantį paaugliams geriau suprasti įvairias idėjas ir kritiškai įvertinti jų įsitikinimų bei vertybių darną. Tai taip pat gali padėti geriau suprasti, kuo jaunuoliai sąmoningai nenori tapti. Kita vertus, toks pažinimas gali paskatinti ką nors, kuo paaugliai nors šiek tiek žavisi, tapti įkvėpimu ar net pavyzdžiu. Tokiu metu, kai jaunuoliai ieško vietos pasaulyje ir tarp kitų žmonių, prasmingas kultūros paveldas gali padėti jiems pertvarkyti savo vertybių sistemą ir naujai apibrėžti savo tapatybę.

Per šį įprastą emancipacijos procesą paveldo aiškinimas Europos visuomenei atveria daug neišnaudotų galimybių išplėsti savo asmenybės ribas. Jeigu aiškinti paveldą jaunuoliams padeda kvalifikuoti specialistai, tai gali labai paskatinti diskusijas ir apmąstymus bei padaryti jaunąją kartą ne tokią pažeidžiamą populizmo ir religinio fundamentalizmo².

2. Pavyzdys: pagal programą „Erasmus+“ vykdomas projektas HIMIS (Paveldo aiškinimas gerinant migrantų integraciją mokyklose): http://himisproject.eu/en/home-page/

(14)

Ω β ^γ

Norint prasmingai sudominti jaunuolius kultūros paveldu, galima atsižvelgti į šiuos dalykus:

• kultūros paveldas turėtų būti perteikiamas tokiais aiškinamaisiais pasakojimais, kurie konkretų paveldą sujungia su įsitikinimais ir vertybėmis, prasmingais jauniems žmonėms;

• turi būti pasirinktas toks kontekstas ir istorijos, kurios plėstų asmenybės ribas ir atvirumą vertybių pokyčiams – tik taip tapatybė gali išlikti lanksti net suaugus.

• Aiškinimas turėtų apimti keletą požiūrių, atveriančių tai, ką konkretus paveldas reiškia įvairiems istoriniams veikėjams (pavyzdžiui, kilusiems iš skirtingos socialinės ir kultūrinės aplinkos).

• Aiškinimas taip pat turėtų kelti atvirus klausimus, skatinančius bendravimą, diskusijas ir savianalizę, į kuriuos negalima paprastai atsakyti.

• Tokio amžiaus jaunuoliams pritaikytame paveldo aiškinime turėtų būti pagarbiai vertinamas asmens savarankiškumas ir jaunuolio nuomonė (kuri kartais gali būti net provokuojanti).

• Paaugliai gali ginčytis su paveldą aiškinančiu asmeniu, tačiau gerbti jo pagrįstus įsiti- kinimus ir nuoseklų elgesį.

(15)

Ω β ^γ

„eTwinning“ ir

kultūros paveldas

2 skyrius

(16)

2.1.„eTwinning“ ir jos ryšiai su kultūros paveldu

Irene Pateraki, Centrinės pagalbos tarnybos pedagogikos ir stebėjimo vadovė

Kultūros paveldas turi būti puoselėjamas, ir vaikams apie jį turi būti kalbama nuo ankstyvo amžiaus, tuo pat metu turėtų būti didinamas supratimas, kaip svarbu paveldą išsaugoti. Šia prasme mokyklų užduotis yra mokyti, vertinti ir saugoti unikalų kultūros bei gamtos paveldą, pasitelkiant įvairias mokymo sritis, ypač tokias kūrybines sritis kaip meninis ugdymas (Ivon, Hicela, Kuscevic, Dubravka, 2013, 2, S. 29–50).

Kultūros paveldo mokymo tikslas turėtų būti suteikti kiekvienam vaikui žinių apie jo kultūros paveldą. Be to, toks mokymas turėtų supažindinti jaunus žmones su darnaus vystymosi klausimais ir padėti jiems tapti atviresniais kitų asmenų paveldui. Rekomenduojama stiprinti bendros Europos tapatybės suvokimą, o kultūros paveldo mokymą įtraukti į mokyklų mokymo programas (Jakoba Sraml Gonzalez, 2012).

Programa „eTwinning“ suteikia mokiniams galimybę susipažinti su skirtingomis kultūromis ir atsiverti kitokiam paveldui dalyvaujant įvairiuose projektuose. Net jei projektas nėra tiesiogiai susijęs su kultūros paveldo tema, mokiniai tam tikras kitokias kultūrines ypatybes gali suprasti bendraudami ir bendradarbiaudami su savo bendraamžiais.

Nuo „eTwinning“ pradžios 2005 m. mokytojai įgyvendino daug projektų, padėjusių mokiniams geriau suprasti savo bendraamžių kultūros ypatybes, įsigilinti į Europos paveldą, atrasti panašumus ir skirtumus bei galiausiai kurti bendrus išteklius. Kai kuriems projektams buvo suteikti Europos apdovanojimai, ir jie tapo geros praktikos pavyzdžiais. 2005 m. vykdant projektą „Europe, Education, Ecole – Club de Philosophie“

(„Europa, švietimas, mokykla – filosofijos klubas“), vyresniųjų vidurinės mokyklos klasių mokiniai iš Italijos ir Prancūzijos keitėsi informacija apie kultūros, švietimo ir mokyklų vaidmenį ateities Europoje. 2007 m. Airijos ir Maltos pradinių klasių mokiniai keitėsi savo salų mitais ir legendomis, vykdydami projektą „Once upon a blog“ („Kartą buvo tinklaraštis“), o vidurinės mokyklos mokiniai iš Graikijos ir Prancūzijos pagal projektą 24 pas- 24 βήματα studijavo lotynų ir graikų kalbų žodynus bei jų įtaką šiuolaikinėms kalboms. 2012 m. vaikų darželių auklėtiniai iš Graikijos, Prancūzijos, Latvijos, Austrijos ir Portugalijos, vykdydami projektą „Act-in Art“ (Veiksmas mene), susipažino su Pikaso, Klimto, Klee, Monė ir Malevičiaus kūryba, ieškodami, stebėdami ir atpažindami jų kūrinius bei kurdami naujus elementus.

Irene Pateraki

(17)

Tai tik keli apdovanojimus pelniusių „eTwinning“ projektų pavyzdžiai, kurie skatino mokytojus ir mokinius domėtis bei daugiau sužinoti apie bendrą istoriją ir vertybes, taip pat savo darbu saugoti bei skatinti Europos kultūros paveldą.

Pasak „eTwinning“ ambasadorės Angeliki Kougiourouki,

„kultūros paveldas yra lyg nuolat vaisius brandinantis medis – jam reikia šaknų, įsitvirtinti žemėje, kamieno perduoti gyvybės syvams ir šakų, kurios leidžia pažvelgti į ateitį. Jį sudaro materialūs ir nematerialūs elementai, kuriuos turime išsaugoti, kad suprastume mūsų įvairovę, praturtėtume praeities žiniomis, pasitelkę svarbias vertybes formuotume savo kaip asmenų, bendruo- menių, visuomenės tapatybę, žvelgtume į priekį ir perduotume ateinančioms kartoms. Programa „eTwinning“ čia gali atlikti svarbų vaidmenį – vykdydami projektus mokiniai ir mokytojai gali bendrauti, suprasti ir gerbti įvairovę, taip pat bendradarbiauti siekdami bendro tikslo. Bendraudami, bendradarbiaudami ir mokydamiesi vieni iš kitų jie gali dalytis mintimis, daugiau sužinoti apie vertybes ir įsitikinimus, perimtus iš protėvių, gilinti žinias, grindžiamas savo asmeniniais įgūdžiais ir supratimu, bet formuoti mūsų bendrą ateitį“.

2018 m., Europos kultūros paveldo metais, daugelis mokytojų buvo skatinami pradėti dirbti su „eTwinning“ projektais, apimančiais visus kultūros paveldo aspektus ir susijusiais su įvairiais mokymo dalykais.

„eTwinning“ pasiūlė jiems papildomų išteklių, tokių kaip internetiniai seminarai, mokymosi renginiai bei specialios kampanijos, skirtos pabrėžti Europos kultūros paveldo svarbą ir gerinti jos supratimą.

Tokiuose projektuose dalyvaujantys mokiniai išreiškia savo nuomonę, užduoda klausimus, atsimena tai, ką jau žino, bei įgytą informaciją susieja su kitomis savo žiniomis. Taip pat jie bendradarbiauja su savo bendraamžiais bei supranta, kad gali ir išsaugoti savo kultūrą, ir gerbti savo partnerių kultūrą. Tai iš tiesų kūrybiškas būdas panaudoti praeitį, siekiant pakeisti ateitį.

(18)

„eTwinning“

projektai

Pritaikyta Martenitza 16 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:

Visa galva pasinerkite

į UNESCO paveldo

vietas

Kultūros paveldas naujojoje žiniasklaidoje

UNESCO – paveldo mūsų

raktas sujungia Mus

muzika

Senovės teatrų aidas

jų tyloje Duona kaip tradicija

Kultūros paveldas:

augalų galia CLORIS – botanikos

terminų žodynas, bendras Europos kultūros paveldas.

Neįprasti mūsų šalies papročiai,

tradicijos ir tautosakos

veikėjai

„Olimpinės žaidynės – tarptautinė

„vertybių kalba“

„Migracijos praturtinta

kultūra“

(C.E.M)

Šokis mūsų kultūrose

Europos geoparkai

(19)

Aplankykime paminklus

drauge

Dalykitės savo kultūros paveldu

peržengdami

sienas Antrasis

pasaulinis karas, istorija

ir kultūros paveldas

Nuostabus nuotykis dviejuose pajūrio

miestuose:

Romoje ir Sevilijoje

Virtualusis muziejus – internetinės durys į tikrąjį

gyvenimą

Kultūros paveldas

mūsų virtuvėje

Cheminis paveldas

Skaitmeninio kultūros

paveldo kodavimas

BEE BOT – atraskite

žmonių kultūrą

Grožis ir matematika

– Europos kultūros paveldo metai

Liaudies menas – mūsų vietinis

kultūros paveldas

Kultūros paveldas: S.O.S

(išgyvenimo kova)

Pasaulio paveldas ir pasaulio

taurė

(20)

2.2 Kultūros paveldas „eTwinning“

projektuose

Kultūros paveldas jau nuo mažų dienų turėtų tapti vaikų gyvenimo dalimi ir padėti jiems suprasti jo išsaugojimo svarbą. Atsižvelgiant į tai, mokytojai turi mokyti vaikus ne tik mėgautis ankstesnių kartų pasiekimais, bet ir mokytis iš praeities bei panaudoti šią patirtį ir žinias ateičiai kurti.

Dauguma „eTwinning“ projektų ir tikslingai, ir atsitiktinai susiję su įvairiais kultūros paveldo aspektais. Pradėdami vykdyti projektą mokiniai pirmiausia prisistato patys ir pristato savo šalį, o vėliau dalijasi su partneriais informacija apie kultūros paveldą. Pagal programą „eTwinning“ vykdoma daugybė su materialiuoju, nematerialiuoju, skaitme- niniu ir gamtos paveldu susijusių projektų. Toliau pateikiami keli „eTwinning“ projektų pavyzdžiai, apimantys skirtingus kultūros paveldo aspektus, kurie galbūt padės ir jums pasiūlyti idėjas, kurias galėsite panaudoti savo mokykloje.

„Daugiau nei žaislai“

Projekto tikslas Liaudiškuose žaisluose slypi įvairūs vertingi materialūs ir nema- terialūs kultūros paveldo elementai iš įvairių bendruomenių, regionų bei šalių.

Susipažindami su įvairių rūšių žaislais mokiniai galėjo geriau suprasti ir daugiau sužinoti apie savo tradicinę kultūrą bei kūrybines ir estetines vertybes.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė virtualų muziejų, kuriame buvo ekspo- nuojami jų liaudiškų žaislų priešiniai su garsine informacija lankytojams.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai atliko tyrimus internete, lankėsi

vietiniuose ir šalies muziejuose bei žaislų parodose, apklausė savo šeimų ir vietinių bendruomenių narius. Po to jie keitėsi informacija apie su žaislais susijusius mitus, papročius ir prietarus bei mokė,

kaip pasigaminti tokius žaislus. Galiausiai patys mokiniai kūrė savo partnerių liaudiškus žaislus ir keitėsi žaislais, kad mokyklose galėtų surengti parodas.

Šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Lietuva, Rumunija, Turkija, Ukraina Mokinių amžius: 8–15 m.

Projekto nuoroda: https://twinspace.

etwinning.net/1528

Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch1

(21)

„Aprendemos jugando“

Projekto tikslas Padėti mokiniams daugiau sužinoti apie savo kultūrinį, kalbinį, istorinį ir gamtos paveldą, taip pat apie nematerialųjį paveldą – vertybes, kurios vienija mus kaip pasaulio piliečius (taikus sambūvis, laisvė, tolerancija).

Kas buvo padaryta? Norėdami padėti vieni kitiems atrasti savo kultūros paveldą, mokiniai kūrė tekstinius ir vaizdo žaidimus.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai nagrinėjo savo šalies kultūros paveldą ir kūrė edukacinius žaidimus ispanų bei anglų kalbomis. Kiekvienoje žaidimo kortelėje buvo pateikta su kultūros paveldu susijusi vieta, asmuo, data, pateiktas vaizdas ir trys galimi atsakymai

(iš kurių tik vienas yra teisingas). Mokiniai taip pat gavo žaidimus iš savo partnerių ir žaidė juos, kad daugiau sužinotų apie partnerių šalies kultūros paveldą.

Šalys: Italija, Ispanija Mokinių amžius: 10–14 m.

Projekto nuoroda: https: //twinspace.

etwinning.net/26348

„Wojtekas – kareivis lokys“

Projekto tikslas Tyrinėjant istoriją svarbu, kad mokiniai išmoktų pažvelgti į praeitį iš skirtingų perspektyvų. Tai jie padarė padedami rudojo lokio. Šio lokio skulptūrų galima rasti Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Kas buvo padaryta? Mokiniai drauge kūrė vaizdo įrašą, kuriame pasakojama istorija apie rudąjį lokį Wojteką.

Kaip tai buvo įgyvendinta?

Mokiniai buvo raginami skaityti knygas apie Antrąjį pasaulinį karą – taip jie

sužinojo apie rudąjį lokį Wojteką, kurį per karą prisijaukino lenkų kareiviai.

Šalys: Lenkija, Jungtinė Karalystė Mokinių amžius: 7–12 m.

etwinning.net/23911

(22)

„Spalvotos dainos“

Projekto tikslas Asmuo, kuriam meninis ugdymas buvo prieinamas nuo mažų dienų, turi daugiau galimybių lavinti jautrumą ir intelektinius gebėjimus, stiprinti savivertę ir kultūrinę tapatybę, mokosi saugoti ir puoselėti pliuralizmą, pripažinti ir gerbti kitus žmones.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė el. knygą, į kurią sudėjo visą savo veiklą, susijusią su menu, poezija ir muzika.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Šiuo meną su ugdymo procesais susiejusiu projektu buvo siekiama ne tik suteikti vaikams naujas bendravimo priemones ir išraiškos galimybes, bet ir galimybę susipažinti su vietiniais, savo šalių ir Europos menininkais, kurie prisidėjo prie Europos kultūrų ir kalbų įvairovės bei gausos.

Jis taip pat stiprino vietinę mokinių tapatybę ir padėjo geriau pažinti kultūros paveldą per vietinių arba

mokyklų partnerių pristatomų menininkų darbus.

Šalys: Graikija, Italija, Lietuva, Ispanija, Jungtinė Karalystė

Mokinių amžius: 3–11 m.

etwinning.net/26039

„Valorisons nos patrimoines“

Projekto tikslas Daugiau sužinoti apie vietinį ir apie Europos kultūros paveldą.

Kas buvo padaryta? Visą surinktą informaciją mokiniai panaudojo skaitme- ninei knygai sukurti.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai sukūrė interaktyvųjį žaidimą („cloze“

viktorinas), padedantį geriau pažinti jų partnerių kultūros paveldą: istorines vietas, virtuvę, architektūrą ir tradicijas.

Šalys: Belgija, Prancūzija, Italija Mokinių amžius: 12–14 m.

etwinning.net/23303

(23)

„CARPE ANTIQUIT@TEM!“

Projekto tikslas Suprasti Graikijos ir Italijos paveldą, nagrinėjant pagrindinius lotynų ir senovės graikų kalbų žodžius bei tai, kiek šių kalbų žodžių perėmė kitos Europos kalbos.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė iš lotynų ir senovės graikų kalbų kilusių žodžių žodyną, rengė etimologines viktorinas ir kūrė vaizdo įrašus apie svarbus Senovės Graikijos ir Romos asmenis.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai ieškojo iš Antikos laikų kilusių dalykų, kurie vis dar naudojami, apraiškų, sužinojo apie kasdienį senovės graikų ir romėnų gyvenimą, tyrė tradicijų kilmę (teatro,

vestuvių, laidotuvių), nagrinėjo tokių žymių žmonių kaip Periklis, Kaliopė, Ciceronas, Cezaris ir Temistoklis biografijas.

Šalys: Graikija, Italija, Ispanija Mokinių amžius: 15–16 m.

etwinning.net/30369

„Įvairios šventės

skirtingose Europos mokyklose“

Projekto tikslas Padedant sukurtam veikėjui, daugiau sužinoti ir geriau suprasti Europos kultūros paveldą bei gilinti mokinių žinias apie Europos šventes.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė el.

knygą apie Maxo nuotykius, į kurią įtraukė tradicinius receptus ir žodynus.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai bendrai parengė knygą apie savo veikėjo Maxo nuotykius, kuris keliavo po visas projekto šalis. Maxo kelionė prasidėjo Ispanijoje – jis dalyvavo vakarėlyje ir gardžiavosi tradiciniais valgiais. Vėliau jis

aplankė Lenkiją, Suomiją, Rumuniją, Airiją, Ukrainą ir vėl grįžo į Ispaniją.

Šalys: Suomija, Airija, Rumunija, Lenkija, Ispanija, Ukraina

etwinning.net/24439

(24)

„Kai susitinka menas ir virtualybė!“

Projekto tikslas Daugiau sužinoti apie 20 menininkų, išnagrinėti po vieną šių menininkų kūrinį ir pasitelkus „Aurasma“

(papildytosios realybės priemonę) sukurti virtualią parodą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai parengė parodą ir pristatė 20 meno kūrinių (daugiausia paveikslų), kurios sukūrė 20 menininkų iš Čekijos, Italijos, Lenkijos ir Prancūzijos. Siekdami šio tikslo, jie naudojo planšetinius kompiuterius su papildytosios realybės funkcija ir internetinį žurnalą.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Dirbdami grupėse mokiniai turėjo pasirinkti savo šalių menininkus ir parengti žaidimo partneriams skirtą viktoriną. Peržiūrėjusi informaciją apie

20 parinktų menininkų, kiekviena grupė turėjo dalyvauti viktorinoje apie partnerių menininką ir parengti apie jį pristatymą.

Galiausiai mokiniai turėjo pasirinkti tam tikrą menininko kūrinį ir paruošti pristatymą, pasitelkiant papildytąją realybę.

Šalys: Čekija, Prancūzija, Italija, Lenkija Mokinių amžius: 13–16 m.

etwinning.net/23619

„Mano sodas, Tavo sodas, mūsų europietiški sodai...ir dar daugiau europietiškų sodų“

Projekto tikslas Gamtos paveldas reiškia biologinės įvairovės elementų visumą, apimančią florą, fauną, ekosistemas ir geologines struktūras. Projekto tikslas buvo suteikti mokiniams galimybę pažinti šią įvairovę pasitelkus interaktyvius, smagius, moksliškai pagrįstus kulinarinius ir meninius mainus.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė el. knygą, kurioje pristatė su savo sodais susijusias užduotis.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Kurdami vaizdo įrašus, pristatymus, minčių žemėlapius ir

viktorinas, mokiniai susipažino su savo šalių gamtos paveldu bei susijusiomis tradicijomis.

Šalys: Danija, Prancūzija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Italija, Lietuva, Tunisas

etwinning.net/24216

(25)

„Eurocomics“ – pažink Europą skaitydamas komiksus

Projekto tikslas Smagiais ir kūrybiškais būdais padėti mokiniams daugiau sužinoti apie legendas, tradicinį maistą ir istorinius pastatus.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė apverstą elektroninę knygą „Aladdinas ir septynios pasakos“, kurios veikėjas lankosi mokinių miestuose ir atranda materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Atlikdami tyrimus ir dirbdami grupėse mokiniai atrado savo kultūros paveldą ir pieštuku sukurtus neišbaigtus piešinius pavertė pusiau profe- sionaliai sukurta komiksų knyga, kurios veikėjas keliauja po istoriją ir kultūrą.

Šalys: Čekija, Prancūzija, Gruzija, Graikija, Italija, Turkija

etwinning.net/23618

„Kultūros paveldo objektai Europos šalyse“

Projekto tikslas Supažindinti mokinius su savo šalies ir kitų šalių kultūros paveldo objektais. Vykdydami projektą mokiniai galėtų apmąstyti, koks turtingas jų šalies paveldas ir kaip svarbu gerbti bei saugoti tiek savo, tiek kitų šalių kultūrą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė žemėlapį, kuriame pažymėti jų šalių kultūros paveldo objektai, o partnerių paveldą demonstravo ant naudojant

„Padlet“ sukurtų sienų.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Dirbdami poromis mokiniai turėjo pasirinkti kultūros paveldo objektų kategoriją (archeologi- nės vietovės, pastatai, tradicijos, bokštai, gamtos paveldas), tada jie ieškojo

informacijos ir ruošė pristatymus kitiems partneriams. Galiausiai pasitelkę „Tricider“

jie balsavo už mėgstamiausius objektus ir keitėsi nuomonėmis.

Šalys: Prancūzija, Graikija, Italija, Ispanija Mokinių amžius: 11–13 m.

etwinning.net/23667

(26)

„Atraskime Europos matematikos pasaulį“

Projekto tikslas Projekto tikslas buvo padėti mokiniams atrasti ne tik turtingą savo partnerių kultūros paveldą, bet ir susipažinti su savo kultūros paveldu. Tai darydami mokiniai nagrinėjo apčiuopiamą matematikos ir aplinkos ryšį visoje Europoje.

Kas buvo padaryta? Svarbiausias projekto rezultatas buvo tarptautinė viktorina.

Kiekvieno seminaro pabaigoje, mokiniams paskelbus vaizdo įrašus „TwinSpace“, jie paruošdavo susijusių klausimų. Mokytojai kai kuriuos šiuos klausimus įtraukė į milžiniškos apimties viktoriną ir pasitelkdami

„Kahoot“ surengė Europos masto konkursą.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai padėjo savo partneriams atrasti vietinį paveldą per matematikos seminarus, rengiamus už klasės sienų, t. y. nuvykus prie objektų. Kiekvieną kartą partneriams buvo siunčiami tikri atvirukai, apibūdi- nantys aplankytas vietas ir seminaro temas, kad šie klasėse galėtų parengti

atvirukų stendus. Iš vaizdo įrašų, sukurtų po kiekvienos klasės kelionės, mokiniai parengė tarptautinę viktoriną ir surengė visų šiame kultūros nuotykyje dalyvavusių Europos mokinių konkursą.

Šalys: Belgija, Bulgarija, Čekija, Prancūzija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika

Makedonija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Ispanija, Turkija Mokinių amžius: 13–15 m.

etwinning.net/21637

Rezultatai: http://bit.ly/etwinningCH11

„Ar prisimenate šią profesiją?“

Projekto tikslas Po pramonės revoliucijos darbo pasaulis visiškai pasikeitė, ir tokių pokyčių aukomis tapo amatai. Šio projekto tikslas buvo išsaugoti atsiminimus apie įvairias tradicines profesijas, nes kultūros paveldas apima ne tik pastatus, knygas, dainas ir meno kūrinius, bet ir žmonių darbą bei tai, ką jie sukuria.

(27)

„Susipažinkite su kaimynais / Conoce a tus vecinos“

Projekto tikslas Supažindinti mokinius su trijų šalių kultūros paveldu, daugiausia dėmesio skiriant architektūrai, literatūrai, muzikai, maisto gaminimui ir tradicinėms sporto šakoms. Projektą parengė skirtingos katedros: Kalbų ir literatūros, Klasikinių kalbų, Istorijos, Biologijos, Muzikos, Kūno kultūros ir Anglų kalbos. Buvo siekiama padėti mokiniams suprasti, kad Europos piliečiams į kultūrą svarbu pažvelgti iš skirtingų perspektyvų.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė mitų el. knygą ir surengė fotografijos parodą, kurioje pristatė asmenukes kultūros paveldo objektų fone.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai nagrinėjo tradicinius Europos pasakojimus ir jų variantus, kurie pasiekė mūsų laikus, taip pat lankydamiesi savo regiono kultūros paveldo objektuose darė asmenukes. Jie

taip pat studijavo įvairias dainas, kurių melodijas sukūrė ispanų poetas Federico García Lorca, bei iš savo partnerių sužinojo tradicinių receptų.

Šalys: Suomija, Graikija, Ispanija Mokinių amžius: 13–15 m.

etwinning.net/17214

Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch14 Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė

keletą internetinių žaidimų ir atminties kortelių žaidimą, kurį galima atsisiųsti ir atspausdinti.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai iš kiekvienos projekte dalyvavusios šalies šiek tiek pasigilino į tradicines profesijas ir iš surinktos informacijos sukūrė koliažus, modelius bei žaidimo korteles. Galiausiai jie sudarė daugiatautes komandas ir aptarė informaciją projekto „TwinSpace“

sukurtame forume. Be to, mokiniai drauge

parengė pristatymus, skirtus priminti mums apie beveik pamirštas profesijas. Į tokius pristatymus buvo įtraukti su praktine veikla susiję koliažai, animacija, vaizdo įrašai ir nuotraukos.

Šalys: Vokietija, Graikija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija

etwinning.net/43292

(28)

„Graikų – griko. Jūsų kalba skamba panašiai“

Projekto tikslas Mokiniai turėjo nustatyti griko kalbos – mažumos dialekto, kuriuo kalbama Italijos pietuose esančioje vietovėje Grecia Salentina, kilmę ir raidą.

Pristatydami projekto partneriams savo papročius ir tradicijas, mokiniai atskleidė kultūrų panašumus ir skirtumus.

Kas buvo padaryta? Svarbiausias projekto rezultatas buvo interaktyvus plakatas, kuriame buvo pateiktos mokinių atlikto tyrimo išvados.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai klausėsi tradicinių Griko dainų tam, kad galėtų sukurti žodžių debesis su raktiniais žodžiais, kuriuos galėjo atpažinti, ir taip

parengti žodyną, kuris padėtų jiems bendrauti. Mokiniai taip pat keitėsi mitais,

legendomis ir pasakomis bei sukūrė internetinę viktoriną, skirtą patikrinti, ko išmoko.

Šalys: Graikija, Italija Mokinių amžius: 13–15 m.

etwinning.net/25161

„Twinlaiškiai: kritiniai žvilgsniai į pasaulį!“

Projekto tikslas Padėti mokiniams nukreipti akis nuo savo kultūrinės tapatybės ir pažvelgti į aplink juos esančią visuomenę, kritiškai vertinant Monteskjė

„Persų laiškus“ ir statant tiltus tarp Europos praeities bei dabarties.

Kas buvo padaryta? Mokiniai rašė epistolinį romaną, imituodami originalų kūrinį. Jį sudarė 161 laiškas, parašytas mokinių iš dešimtiems mokyklų, taip pat piešiniai, dialogas, pasakojimai, komiksai ir vaizdo įrašai.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai perskaitė „Persų laiškus“ ir jų įkvėpti atliko kūrybinio rašymo užduotį.

Šalys: Belgija, Prancūzija, Graikija, Italija, Rumunija, Ispanija, Tunisas

etwinning.net/24460/

(29)

„Gamtiniai parkai = tarptautinis turtas“

Projekto tikslas Projektu buvo siekiama atskleisti nacionalinių parkų grožį ir turtingumą, tyrinėjant jų fauną ir florą bei biologinę įvairovę, geriau informuoti apie gamtos paveldo išsaugojimo svarbą, sukuriant tarptautinį parką.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė svetainę, kurioje pristatė savo tarptautinį parką, taip pat žaidimus, skelbimus ir nuotraukas.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai ištyrė vietinių nacionalinių parkų ypatybes ir buvo suskirstyti į ekspertų komandas. Tada jie sudarė gamtos žodyną, infografiją apie elgesį tarptautiniuose parkuose, įrašė parkų reklamą ir sukūrė unikalią svetainę, kurioje

paskelbė atitinkamą informaciją apie savo tarptautinį parką.

Šalys: Čekija, Lenkija, Slovakija, Ispanija Mokinių amžius: 14–15 m.

etwinning.net/20319

„Lobio paieška! Atraskite savo miesto kampeliuose slypinčią matematiką ir geometriją!“

Projekto tikslas Šio projekto tikslas buvo suprasti, kad matematika, istorija, gamtos mokslai ir geometrija gali slypėti pastatuose ir erdvėse, sudarančiuose kiekvieno miesto ir miestelio kultūros paveldą. Pasitelkdami geometrinę analizę, mokiniai stengėsi geriau suprasti miesto erdves keičiantį menininkų meistriškumą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai naudojosi

„Geogebra“ ir dalyvavo viktorinose.

Galiausiai visose mokyklose projekto partnerėse vienu metu buvo organizuota lobio paieška, susijusi su aptartomis temomis.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai nagrinėjo įvairių paminklų geometrines formas ir susipažino su pagrindiniais geometrinių konstrukcijų principais.

Šalys: Kipras, Graikija, Italija, Portugalija Mokinių amžius: 15–17 m.

etwinning.net/26008

(30)

„Vienas traukinys Europai“

Projekto tikslas Turtinga Europos istorija atsispindi katedrose, paminkluose ir papročiuose. Atlikdami įvairiais užduotis, mokiniai turėjo galimybę susipažinti su kultūros paveldu ir suprato, kad jų tapatybę suformavo unikali įvairovė ir turtinga kultūra.

Buvo pristatytos ir įvertintos tiek UNESCO pasaulio paveldo vietos, tiek vietiniai paveldo objektai.

Kas buvo padaryta? Projekto rezultatas buvo smagi, informatyvi ir darni kelionė, kurios įspūdžiais keliautojai dalijosi „Prezi“ pristatyme.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai po Europą keliavo traukiniu. Keliaudami jie aplankė daugelį miestų ir rinko informaciją apie įvairias UNESCO pasaulio paveldo vietas. Mokiniai kūrė viktorinas, nagrinėjo UNESCO pasaulio paveldo vietų kriterijus ir siūlė, kokius vietinius objektus reikėtų įtraukti į šį sąrašą.

Šalys: Bulgarija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Slovakija

etwinning.net/44227

„Ar pažįsti mano miestą?“

Projekto tikslas Skatinti mokinius aktyviai ir atsakingai dalyvauti saugant ir puoselėjant vietinį, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą. Stiprinti ryšį tarp mokyklos ir bendruomenės, kad mokiniai geriau suprastų su archeologinėmis ir istorinėmis vietovėmis susijusias tradicijas bei vertybes.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė turistinius maršrutus, el. knygas ir vaizdo įrašus, skirtus propaguoti jų regiono kultūrinį

turtingumą. Mokykla iš Italijos įsijungė į UNESCO asocijuotų mokyklų tinklą.

(31)

„Visata sudaryta iš trumpų pasakojimų“

Projekto tikslas Vadovaudamiesi mintimis, išsakytomis per ekspertų aptarimą, pavadintą „Skaitmeninių pasakojimų taikymas mokymui ir mokymuisi paremti“, kurį organizavo „Creative Classroom Group“ ir vedė Bernardas Robinas, mokytojai mokiniams pristatė projektą, kurio pagrindinis tikslas buvo aptarti būdus, padedančius tapti atsakingais skaitmeniniais piliečiais, suprantančiais skirtingas kultūrines tapatybes.

Kas buvo padaryta? Pasakojimai buvo susiję su šalių įdomybėmis ir konkrečiais asmenimis iš kiekvienos šalies partnerės, kurie išsiskyrė kokioje nors kultūros paveldo srityje.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Vidurinės mokyklos mokiniai sukūrė multimedijos pristatymą – skaitmeninį pasakojimą, kuriame istorijos buvo pasakojamos kompiuterinėmis priemonėmis. Tokios istorijos apėmė skaitmeninių vaizdų, teksto, įrašyto garsinio pasakojimo, vaizdo ir (arba) muzikos įrašų derinį. Minėtos istorijos buvo įtikinamos ir prasmingos, taip pat svarbios kiekvienos šalies kultūros paveldui.

Po daugelio pokalbių „Skype“, du „avatarai“

savaitei lankydavosi kiekvienoje mokykloje ir miestelyje.

Šalys: Belgija, Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Moldova, Rumunija, Ispanija, Švedija, Turkija

etwinning.net/21062

Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch20 Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai tyrė

ir rinko su istorija, kultūra bei kulinarija susijusią informaciją. Jie organizavo edukacines keliones savo regione, sukūrė turistinius maršrutus ir reklamą, pristatančią materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą bei skatinančią kultūrinį turizmą.

Šalys: Albanija, Gruzija, Italija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Ispanija, Turkija, Ukraina Mokinių amžius: 15–19 m.

etwinning.net/25451

(32)

„Mūsų išgelbėtojų istorija“

Projekto tikslas Pradėję tyrinėti savo šalių istorinius didvyrius (Hanibalą Tunise, Viriato Ispanijoje ir Falkoną Italijoje), mokiniai buvo įkvėpti kultūros paveldo ir tapo šių dienų didvyriais, galinčiais pasiūlyti dabartinių problemų sprendimus ir temas, be kita ko, apimančias imigraciją, pabėgėlius, smurtą ir integraciją.

Kas buvo padaryta? Į tarptautines grupes susibūrę mokiniai platformoje „Kahoot“

sukūrė su minėtais trimis didvyriais susijusį projektą „Išgelbėtojų istorija“.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Į tris tarptautines grupes pasidaliję mokiniai ieškojo informacijos apie savo didvyrius ir ruošė apie juos filmukus, kuriuose jie pasakojo istoriją. Mokiniai parengė kultūrai skirtą „Kahoot“ ir varžėsi tarpusavyje surengę vaizdo konferenciją. Taip pat, kaip šių dienų didvyriai, jie sukūrė el. knygą, kurioje pristatė esamų problemų sprendimus.

Šalys: Italija, Ispanija, Tunisas Mokinių amžius: 14–19 m.

etwinning.net/24960

Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch19 (reikia susikurti paskyrą)

„Viduramžių Europos paslaptys“

Projekto tikslas Mokiniai atrado ir nagrinėjo įvairius viduramžių aspektus savo šalyje ir partnerių šalyje, norėdami geriau sužinoti, kaip buvo įkurti ir vystėsi miestai bei kaimai, taip pat giliau pasinerti į savo kultūros paveldą.

Kas buvo padaryta? Mokiniai sukūrė įvairius pasakojimus apie skirtingus viduramžių aspektus ir pristatė juos kaip trumpus vaidinimus, animacinius filmukus

arba piešinius. Jų darbo vaisiai buvo sudėti į skaitmeninę knygą.

(33)

„Tu esi paveikslas paveikslas“

Projekto tikslas Projektu siekiama padėti mokiniams geriau suprasti meno kūrinius, ypač visos Europos muziejuose saugomus garsiuosius paveikslus. Taip jie turėtų geriau suprasti kultūros paveldo, kaip priemonės susieti praeitį su savo dabartiniu gyvenimu, vertę, vertinti kultūrų įvairovę, atrasti bendrą istoriją ir vertybes bei ugdyti tarpusavio pagarbą ir supratimą.

Kas buvo padaryta? Buvo atkurti, nufo- tografuoti ir į „TwinSpace“ įkelti apie 200 tapybos kūrinių, kurių sukūrimo laikotarpis – nuo renesanso iki moderniojo meno.

Nuotraukos, įskaitant bendrą darbą ir plakatus, buvo atspausdintos, ir visose mokyklose partnerėse kartu su pristatymais buvo surengtos parodos.

Kaip tai buvo įgyvendinta? Mokiniai buvo raginami pasirinkti garsius tapybos kūrinius ir atkurti juose pavaizduotas scenas: pasirinkti veikėjus, atkurti jų pozas ir veido išraiškas. Taip buvo sukurti statiški gyvieji paveikslai, kurie buvo nufotografuoti,

o nuotraukos įkeltos į „TwinSpace“, kur jas galėjo peržiūrėti visos mokyklos partnerės.

Nuotraukos taip pat buvo panaudotos įvairiai bendrai veiklai, kurią mokiniai vykdė internetu, tokiai kaip žaidimai, viktorinos, konkursai, pasikeitimas komentarais ir pristatymais.

Šalys: Graikija, Italija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Turkija

etwinning.net/22676 Kaip tai buvo įgyvendinta? Visų

pirma mokiniai įgijo pagrindinių žinių apie viduramžius, vykdami į ekskursijas po savo miestus, žiūrėdami vaizdo įrašus apie viduramžius ir skaitydami susijusius tekstus. Po to jie pasisėmė idėjų savo pačių pasakojimams apie įvairius viduramžių aspektus. Abiejų šalių mokiniai bendra- darbiavo kurdami pasakojimus, kuriuos

kartu pristatė vaizdo įrašų, istorijų arba animacinių filmukų forma.

Šalys: Italija, Vokietija Mokinių amžius: 11–14 m.

Projekto nuoroda:

https://twinspace.etwinning.net/49815 Rezultatai: http://bit.ly/etwinningch21

(34)

Kultūros paveldas yra tarsi karališkosios šeimos žiedas,

perduodamas iš rankų į rankas, iš kartos į kartą. Taigi tai lobis,

kurį privalome ne tik apsaugoti ir išsaugoti, bet ir perduoti

jaunajai kartai.

Adriana Laze, Albanija

Prie pasaulio kultūros prisideda kiekvienas žmogus. Štai kodėl taip svarbu pagarbiai vertinti ir saugoti visą kultūros paveldą vykdant šalies įstatymus ir tarptautines sutartis. Neteisėta prekyba artefaktais ir kultūros objektais, archeologinių vietovių grobstymas, istorinių pastatų ir paminklų sunai- kinimas šalies kultūros paveldui daro nepataisomą žalą.

Sakine Rüzgar, Turkija

Programa „eT

winning“

grindžiama bendradarbia vimo projektais ir suteikia - galimybę keistis mintimis bei požiūriais tarp skirtingų šalių mokyklų – tai stiprina tarpusavio pagarbą,

supratimą ir gilina žinias.

Koks galėtų būti geresnis būdas sužinoti apie vieni kitų kultūros paveldą?

Maria Vasilopoulou, Graikija

“ Mokytojų mintys ” Turime vertinti mūsų šalies kultūros paveldą, kad suprastume kitus ir galėtume atviromis akimis žvelgti į pasaulį.

Irene Confalone, Italija

(35)

Kultūros paveldas – atminties nešėjas. Jis leidžia jums užmegzti asmeninį ryšį su ankstesnių kartų kasdienio gyvenimo daiktais ir vietomis, suprasti, ką žmonės galvojo apie save, bendruomenę, kurioje gyveno, ir kaip jie suvokė pasaulį

Piotr Krzysztoforsk i, Lenkija

Mes, kaip piliečiai, priklausome visuomenei, kurios šaknys kyla iš praeities patyrimų ir kuri vysto savo tapatybę dabartyje, kad galėtų vesti į ateitį. Mes, mokytojai, galime sustiprinti savo kultūros paveldą per tokius tarptautinius projektus kaip

„eTwinning“ arba „Erasmus +“, kurie padeda mokiniams geriau ir jautriau suvokti milžinišką viso pasaulio vertę.

Fina Vendrell, Ispanija Manau, kad švietimas gali būti tikrai

naudingas skleidžiant ir išsaugant kultūros paveldą, jei tik pasirenkate tinkamas priemones. Tiesą sakant, tai gali būti puikus būdas tiesiogiai bendrauti su jaunais žmonėmis, kuris tampa dar veiksmingesnis, jeigu paveldo temą klausytojams pateikiate įdomiai ir patraukliai. Kalbant apie

„eTwinning“ vaidmenį manau, kad iš programa PUIKIAI palengvina visą procesą.

Gabriella Gasperini, Italija

Manau, kad bet kurios šalies kultūros paveldas atskleidžia jos iš praeities kylančias šaknis ir turtingą istoriją, kuri teikia informacijos ateinančioms šios šalies gyventojų kartoms. Jis saugomas ir išlieka žmonių protuose bei širdyse. Kultūros paveldas yra tautų šaknys, kurias puoselėja mylinti tautos žmonių dvasia.

Lina Qashu, Jordanija

Kultūros paveldas man reiškia labai daug. Tai aplinka, kurioje augame.

Kalbos, įpročiai, maistas, tradicijos, muzika, šokis, spalvos, paveikslai,

netgi būdas dėvėti drabužius –

kultūros paveldas turėjo įtakos visiems šiems dalykams.

Aš esu prancūzė iš Martinikos. Tai nedidelė Karibų

jūros sala. Taigi mane suformavo dvi kultūros, ir tuo labai didžiuojuosi.

Mirella Martins,

Saint-Paul-lès-Dax, Prancūzija

(36)

Kultūros paveldas mus formuoja.

Manau, kad labai svarbu skatinti jaunus žmones rūpintis savo

paveldu. Manau, jog būtų naudinga susieti tai su dabartiniais mokinių

interesais ir pasitelkti technolo- gijas, kad kultūros paveldo turinys

taptų prieinamesnis ir įdomesnis.

Šiandienos kartoms reikia greitesnių atsakymų, ir turime prie to prisitai- kyti. Priešingu atveju mokiniai rinksis

kitą turinį.

Vesna Kostic, Serbija

Kultūros paveldo mokykloje turėtų būti mokomi jau nedideli

mokiniai, nes tai leidžia jiems atsiverti kitoms civilizacijoms,

atrasti panašumus ir suvokti skirtumus kaip tam tikrą

žmonijos turtingumą ir įvairovę.

Priimti save ir kitus iš tiesų ir yra integracija.

Olfa Ben Hassine, Tunisas

Kultūros paveldas yra pasaulinis ir priklauso visiems.

Svetlana Borsch, Ukraina Tai mūsų DNR... Europiečiai yra kultūrų mišinys, ir tai gerai, nes mūsų paveldas unikalus. Mes esame tokie, kokie esame, todėl, kad praeitis mus praturtino, o

dabartis nuolat mus keičia.

Istorija juda į ateitį, kuri tikrai atneš naujų pokyčių Europai.

Tačiau mūsų paveldas taip pat yra čia, todėl taip svarbu išsaugoti žmonių atmintį, jų vertybes, pasiekimus ir net klaidas. Be to, būsimos kartos neturėtų prasmės.

Delfina Casalderrey

, Portugalija

(37)

“ Mokinių mintys ”

Paveldas yra tai, ką mums paliko praeitis. Paveldas – tai

viskas, ką žmogus sugebėjo išsaugoti. Taigi mūsų seminaras

LE PIETRE PARLANO padeda mums atrasti, pažinti, mylėti ir

vertinti tai, kas liko iš praeities.

Martina, Gaia, Alberto, 8 metų, Italija

Kultūros paveldas – tai dalykai, kurie svarbūs kiekvienai šaliai ir vaidina svarbų vaidmenį vietiniams žmonėms. Tai gali būti ir istorinis pastatas, ir naci onalinis patiekalas. -

Apie kultūros paveldą sužinome iš tėvų, aplinkos arba mokytojų.

Gohar, 16 metų, Armėnija

Kultūros paveldas – tai meno, amatų, įpročių, tradicijų, tokių vietų kaip muziejai, archeolo -

ginės vietovės, seni pastatai ir pan. visuma, kuri kalba mums

apie žmones. Man patinka lankytis tokiose vietose, nes

įdomu sužinoti, kaip žmonės gyveno skirtingose pasaulio vietovėse. Mokykloje man

patinka prisidėti prie projektų ir dalyvauti pamokose šia tema.

Mėgstu istoriją ir geografiją.

Raul, 10 metų, Rumunija

(38)

Manau, kad tikrai svarbu rūpintis kultūros paveldu, nes tai puikus

žinių šaltinis ir galimybė pasisemti informacijos apie įvairias kultūras ne tik iš knygų. Geriausias būdas

daugiau sužinoti apie kultūros paveldą – pamatyti jį savo

akimis. Taip pat galite kalbėtis su vyresniais žmonėmis, dalyvauti

tarptautinių mainų programose, keliauti, kalbėti su užsieniečiais

arba naršyti internete.

Aleksandra,

17 metų, Lenkija

Kultūros paveldas – tai tradicijų, paminklų, kultūros rinkinys, taip pat tai, ką reikia ginti ir vertinti. Mes galime jį pažinti keliaudami, dirbdami užsienyje, klausydami ar ieškodami informacijos apie kitas kultūras ir lankydami paminklus.

Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas per „eTwinning“

Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas

per „eTwinning“

Mokytis iš praeities – kurti ateitį: Europos kultūros paveldas per

„eTwinning“

Turinys

Pratarmė

Kultūros paveldas, jungiantis praeitį, dabartį ir ateitį

Ką siūlo ši knyga?

Įvadas

Kultūros paveldas ir švietimas

1 skyrius

1.1. Europos kultūros paveldo metai – galimybė stiprinti paveldo mokymą

1.2. Paveldo aiškinimas – būdas sudominti Europos mokinius ir studentus?

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra

Pradinis ugdymas

Vidurinis ugdymas, profesinis mokymas

Ω β γ

Ω β γ

„eTwinning“ ir

kultūros paveldas

2 skyrius

2.1.„eTwinning“ ir jos ryšiai su kultūros paveldu

„eTwinning“

projektai

Visa galva pasinerkite

į UNESCO paveldo

vietas

Kultūros paveldas naujojoje žiniasklaidoje

UNESCO – paveldo mūsų

raktas sujungia Mus

muzika

Senovės teatrų aidas

jų tyloje Duona kaip tradicija

Kultūros paveldas:

augalų galia CLORIS – botanikos

terminų žodynas, bendras Europos kultūros paveldas.

Neįprasti mūsų šalies papročiai,

tradicijos ir tautosakos

veikėjai

„Migracijos praturtinta

kultūra“

(C.E.M)

Aplankykime paminklus

drauge

Dalykitės savo kultūros paveldu

peržengdami

sienas Antrasis

pasaulinis karas, istorija

ir kultūros paveldas

Nuostabus nuotykis dviejuose pajūrio

miestuose:

Romoje ir Sevilijoje

Virtualusis muziejus – internetinės durys į tikrąjį

gyvenimą

Kultūros paveldas

mūsų virtuvėje

Cheminis paveldas

Skaitmeninio kultūros

paveldo kodavimas

Grožis ir matematika

– Europos kultūros paveldo metai

Liaudies menas – mūsų vietinis

kultūros paveldas

2.2 Kultūros paveldas „eTwinning“

projektuose

„Daugiau nei žaislai“

„Aprendemos jugando“

„Wojtekas – kareivis lokys“

„Spalvotos dainos“

„Valorisons nos patrimoines“

„CARPE ANTIQUIT@TEM!“

„Įvairios šventės

skirtingose Europos mokyklose“

„Kai susitinka menas ir virtualybė!“

„Mano sodas, Tavo sodas, mūsų europietiški sodai...ir dar daugiau europietiškų sodų“

„Eurocomics“ – pažink Europą skaitydamas komiksus

„Kultūros paveldo objektai Europos šalyse“

„Atraskime Europos matematikos pasaulį“

„Ar prisimenate šią profesiją?“

Ω β ^γ

Ω β ^γ