3. Kultūros paveldo mokymas mokykloje
3.2. Dvidešimt idėjų ir užduočių, kaip pristatyti kultūros paveldą jūsų klasėje
pristatyti kultūros paveldą jūsų klasėje
„Nenoriu, kad mano namai būtų iš visų pusių aptverti mūro siena, o langai – užkrauti. Norėčiau, kad po namus galėtų kuo laisviau sklisti visų šalių kultūrų dvelksmas. Tačiau nenoriu, kad pūstų palei mano kojas.“
Mahatma Gandis
Suprasdami pasaulio kultūros paveldą, galime geriau pažinti savo pačių šaknis ir savo kultūrinę bei socialinę tapatybę. Dalyvaudami programoje „eTwinning“, mokytojai ir mokiniai turi galimybę į Europos kultūros paveldą žvelgti kaip į turtingą ir įvairią kultūrinės raiškos mozaiką. Mokiniai per „eTwinning“ gali daugiau sužinoti apie savo protėvių įsiti-kinimus, vertybes ir žinias, taip pat apie civilizacijas, kurios juos suformavo, ir susiliesti su paveldu bendradarbiaudami su bendraamžiais iš kitų šalių, keisdamiesi nuomonėmis, diskutuodami, mokydami ir pristatydami Europos kultūros paveldą. „eTwinning“ gali atlikti svarbų vaidmenį – per tarptautinį bendradarbiavimą išsaugoti milžinišką pasaulio kultūrinę įvairovę. Kultūros paveldas yra plati tema ir su juo susijusi veikla dažnai įtraukiama į
„eTwinning“ projektus. Toliau rasite dvidešimt praktinės veiklos pavyzdžių, šeši iš kurių paimti iš „eTwinning“ projektų – juos galėsite panaudoti savo klasėje su kultūros paveldu supažindindami visų amžiaus grupių mokinius. Tai tik keletas idėjų, kurios gali padėti jums įkvėpti mokinius domėtis kultūros paveldu ir rengti naujoviškus projektus.
1. Atraskime mūsų materialųjį kultūros paveldą
Mokinių amžius: 5–9 m.
Su mokiniais aptarkite, kas yra materialusis kultūros paveldas, ir pateikite kilnojamojo kultūros paveldo pavyzdžių (paveikslai, skulptūros, monetos, rankraščiai) bei nekilnojamojo kultūros paveldo pavyzdžių (paminklai, jūsų šalies archeologinės vietovės). Paprašykite mokinių pasirinkti vieną objektą ir nupiešti jį popieriuje arba naudojant internetinę priemonę, pavyzdžiui,
„Collorilo“ (http://colorillo.com/). Iš visų partnerių piešinių sukurkite koliažą ir papuoškite klasę.
Mokinių amžius: 10–18 m.
Su mokiniais aptarkite, kas yra kultūros paveldas, daugiausia dėmesio skirdami mate-rialiajam paveldui. Nustatykite kilnojamojo kultūros paveldo (paveikslai, skulptūros, monetos, rankraščiai) ir nekilnojamojo kultūros paveldo skirtumus. Paprašykite mokinių internete paieškoti savo regiono arba šalies kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir į „Padlet“ (https://padlet.com) arba į projekto „TwinSpace“ įkelti nuotraukas bei 2–3 informacijos eilutes.
42 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
2. Apsilankymas paveldo objekte arba muziejuje
Mokinių amžius: 5–11 m.
Prieš lankydamiesi, paaiškinkite mokiniams, ką jie pamatys, ir parodykite keletą nuotraukų. Paprašykite sugalvoti klausimus, kuriuos jie norėtų užduoti gidui, ir užrašykite juos popieriuje.
Apsilankymo metu paprašykite, kad vaikai nurodytų labiausiai patikusią objekto dalį arba ypatybę. Paprašykite jų užsimerkti ir apibūdinti, ką girdi ir užuodžia, bei pasižymėti pastabas. Nepamirškite užduoti paruoštų klausimų gidui.
Po apsilankymo pasikalbėkite su mokiniais ir paprašykite pasidalyti įspūdžiais. Nusiųskite piešinius savo partneriams ir paprašykite paieškoti informacijos apie objektą, daugiau apie jį sužinoti ir pristatyti naudojant jūsų piešinius. Norėdami pridėti įrašytus komentarus, galite naudoti „Voicethread“ (https://voicethread.com/).
Mokinių amžius: 12–18 m.
Prieš lankydamiesi paraginkite prie pasiruošimo darbų prisidėti kolegas.
• Istorijos mokytojas galėtų pateikti informacijos apie objektą amžiams bėgant.
• Geografijos mokytojas galėtų atkreipti dėmesį į objekto vietovę.
• Kalbų mokytojas galėtų pateikti su objektu susijusių tekstų.
• Matematikos mokytojas galėtų paprašyti mokinių apskaičiuoti objekto matmenis ir kaip jis buvo pastatytas.
• Gamtos mokslų mokytojas mokiniams gali papasakoti apie galimas grėsmes, kylančias objektui dėl taršos, turizmo, aplaidumo ir pan.
Paruoškite mokinius aptardami, ką jie gali nuveikti ir pamatyti apsilankymo metu, suskirs-tykite juos į grupes pagal interesus. Viena grupė gali nupiešti objektą, kita – nufotografuoti, trečia – apklausti gidą ir objekte dirbančius žmones, o ketvirta – įrašyti apsilankymo dalis.
Grįžę į klasę paklauskite mokinių, ką jie pamatė ir sužinojo, ir nuspręskite, kaip panaudoti apsilankymo metu surinktą medžiagą, daugiausia dėmesio skirdami tam, kaip įdomiai pristatyti ją savo „eTwinning“ partneriams. Mokiniai, naudodamiesi visa medžiaga, gali sukurti vaizdo įrašą ir įkelti jį į „TwinSpace“. Tada jie gali pakviesti savo partnerius peržiūrėti įrašą ir sukurti viktoriną su klausimais apie objektą.
Taip pat mokiniai su partneriais gali organizuoti nuotraukų konkursą, lankantis objektuose padarytas nuotraukas įkeldami į „Dotstorming“ (https://dotstorming.com/) ir balsavimu išrinkdami labiausiai patikusią. Iš geriausių nuotraukų galima surengti parodą ir pakviesti į ją mokyklos bendruomenę, tėvus ir regiono atstovus.
3. Nacionalinio paveldo komiteto diskusija
Mokinių amžius: 15–18 m.
Kiekvienais metais Pasaulio paveldo konvenciją pasirašiusios šalys turi teikti pasiūlymus, kokius jų teritorijoje esančius objektus reikėtų įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, siekiant apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą (http://whc.unesco.org/en/globalstrategy/).
Papasakokite mokiniams apie šią konvenciją ir peržiūrėkite objektų sąrašą. Žaisdami vaidmenų žaidimą turite išsirinkti vieną pirmininką, du pirmininko pavaduotojus ir vieną žurnalistą. Šie mokiniai atstovaus komitetui, sprendžiančiam, kokius pasiūlytus objektus reikėtų įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kitus mokinius suskirstykite į šalies arba tarptautines grupes ir paprašykite jų rasti nacionalinę arba Europos paveldo vietą, kuri dar neįtraukta į sąrašą. Po to drauge pristaty-kite vietą ir priežastis, kodėl ją reikėtų įtraukti.
Surenkite „eTwinning Live“ renginį, per kurį visos grupės savo pasirinktas vietas pristatys komitetui. Grupės turi būti pasiruošusius atsakyti, pavyzdžiui, į tokius klausimus:
• Ar vieta gerai saugoma?
• Kodėl svarbu ją apsaugoti?
• Ar parengti vietos išsaugojimo planai?
• Ką apie šį pasiūlymą mano vietos gyventojai?
• Kokią veiklą galima organizuoti, siekiant geriau informuoti apie vietos svarbą?
Po to komitetas nuspręs, kurią iš pasiūlytų vietų galima įtraukti į paveldo sąrašą, ir paaiškins priežastis.
44 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
4. Tvarus turizmas ir paveldas
Amžius: 12–18 m.
Kultūros paveldo objektai yra unikalūs ir lengvai pažeidžiami. Taigi turizmo institucijos turi rūpintis tvaria kultūros paveldo objektų plėtra.
Suskirstykite mokinius į dvi grupes.
Pirmoji grupė turėtų parengti turizmo į kultūros paveldo objektus privalumų sąrašą.
Antroji grupė turėtų surašyti grėsmes, kurias kelia turizmas į kultūros paveldo objektus.
Tada abi grupės turėtų pateikti savo sąrašus ir aptarti, kokių veiksmų reikėtų imtis, siekiant sumažinti turizmo keliamas grėsmes. Abu sąrašus galima paskelbti „Tricider“
(http://www.tricider.com/) – tai paskatins abi grupes bendrauti ir komentuoti viena kitos parengtą turinį.
5. Kultūros paveldas iš senelių lūpų
Amžius: 5–15 m.
Seneliai ir vyresnio amžiaus žmonės gali pasidalyti vertinga informacija apie kultūros paveldą. Galite pakviesti juos į klasę ir paprašyti mokinių parengti svečiams klausimus, pavyzdžiui, apie tradicijas, senąsias dainas, šokius, vaikystės istorijas ir apie tai, kaip metams bėgant viskas pasikeitė.
Atsižvelgiant į mokinių amžių, su seneliais galima užsiimti įvairia veikla:
• seneliai gali papasakoti istoriją, o mokiniai gali ją dokumentuoti, pridėti savo nuotraukas, išversti į projekto kalbą ir pasidalyti „TwinSpace“;
• seneliai gali atsinešti senų daiktų ir nuotraukų, o mokiniai gali surengti parodą. Parodą jie gali nufotografuoti ir nuotraukomis pasidalyti su partneriais per tiesioginį „eTwinning“
renginį, taip pat tapti gidais ir pateikti išsamią informaciją apie įvairius objektus;
• seneliai į klasę gali atnešti senų nuotraukų ir daiktų, ir aptarti savo vaikystės tradicijas.
Mokiniai gali įkelti tokių daiktų nuotraukas, o partneriai – pasinaudoti jomis ir sukurti naują istoriją;
• seneliai į klasę gali atsinešti senų savo regiono nuotraukų. Mokiniai gali nufotografuoti tas pačias vietas arba rasti panašių nuotraukų ir palyginti praeitį bei dabartį;
• seneliai gali mokyti vaikus tradicinių šokių ir dainų, o mokiniai jų gali mokyti savo partnerius.
6. Vaidinimuose atgimstanti istorija
Amžius: 5–18 m.
Atsižvelgdami į mokinių amžių, vaidinimus galite pasitelkti tam, kad padėtumėte jiems atrasti savo ir savo partnerių kultūros paveldą.
Paprašykite mokinių pagalvoti apie savo šalies arba savo regiono tradicijas ir jas užrašyti. Jūsų partneriai tą pačią užduotį turėtų duoti savo mokiniams. Tada su mokiniais balsuodami išrinkite du įdomiausius pasiūlymus. Mokiniai turėtų rasti susijusios informa-cijos, pavyzdžiui, nuotraukų arba vaizdo įrašų, ir pasidalyti ja su partneriais. Kiekviena klasė turėtų išsirinkti vieną partnerių pasiūlytą tradiciją ir naudodamasi pateikta informacija paruošti vaidinimą. Mokytojas gali nufilmuoti vaidinimą ir pasidalyti įrašu „TwinSpace“.
Vyresni mokiniai taip pat gali aptarti tradicijas ir nustatyti, ar jose yra bendrų aspektų.
7. Gaminkime maistą ir skleiskime kultūrą
Amžius: 5–12 m.
Mokiniai su partneriais dalijasi tradiciniais savo regiono receptais. Jie gali paruošti patiekalą klasėje arba įtraukti savo tėvus ir surengti Nacionalinės virtuvės dieną:
• mokiniai savo klasei pristato patiekalus, kuriuos planuoja gaminti;
• jie nusprendžia, kada surengs Nacionalinės virtuvės dieną;
• tos dienos išvakarėse mokiniai drauge su tėvais gamina patiekalą ir fotografuoja gaminimo procesą arba daro vaizdo įrašus;
• kitą dieną mokiniai su tėvais atsineša patiekalus į mokyklą ir gali paragauti įvairių skirtingų regionų patiekalų;
• visi receptai su nuotraukomis ir vaizdo įrašais bendrinami „TwinSpace“.
Ir (arba) galima surengti Europos kulinarijos dieną:
• kiekvienas mokinys išsirenka partnerių klasės mokinio pasiūlytą receptą;
• parenkama Europos kulinarijos dienos data;
• išvakarėse mokiniai drauge su tėvais gamina pasirinktą patiekalą;
• kitą dieną mokiniai su tėvais atsineša patiekalus į mokyklą ir gali paragauti įvairių skirtingų šalių patiekalų;
• jie įrašo savo nuomonę apie skirtingus skonius, ieško panašumų ir skirtumų ir įrašyta medžiaga dalijasi su partneriais.
46 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
8. Jūsų miesto gidai
Amžius: 12–18 m.
Mokiniai raginami įdomiai pristatyti savo miestą ir taip pritraukti į jį daugiau turistų. Taip pat jie bendradarbiauja su partneriais ir jiems padeda.
Kiekviena klasė sudaro sąrašą klausimų apie savo partnerių vietovę: archeologines vietoves, kurias vertėtų aplankyti, kultūrines šventes, kuriose galėtų dalyvauti, tradicinius patiekalus, kurių galėtų paragauti ir pan.
Kiekvienos klasės mokiniai turi sukurti internetinį kelionių vadovą ir jame atsakyti į partnerių klausimus. Prieš parengdami galutinį variantą, kiekvienos partnerių klasės mokiniai patikrina, ar atsakė į visus klausimus, ir pateikia atsiliepimus savo bendraamžiams.
9. Kultūros paveldas ir verslumas
Amžius: 12–18 m.
Lankantis muziejuje arba archeologinėje vietovėje paprašykite savo mokinių užsukti į muziejaus suvenyrų krautuvėlę. Paprašykite jų aprašyti, kokie objektai ten yra, ir padis-kutuokite, kodėl žmonės dažnai nori įsigyti suvenyrų, primenančių apie aplankytas vietas.
Grįžę į klasę su mokiniais aptarkite, kokius kitus daiktus galima pardavinėti tokioje krautu-vėlėje ir kaip tokie daiktai galėtų reklamuoti šalies arba teritorijos kultūros paveldą. Mokiniai gali sukurti tokius suvenyrus ir nusiųsti juos partneriams, o partneriai taip pat atsiųs savo sukurtus daiktus. Po to abi klasės turėtų paieškoti daugiau informacijos apie vieni kitų šalies kultūros paveldą ir pabandyti sukurti naujus suvenyrus. Suvenyrams kurti galite naudoti skirtingas medžiagas, pavyzdžiui, kartonines dėžutes arba trimačius spausdintuvus.
10. Paminklų statyba
Amžius: 5–11 m.
Jeigu vykdant projektą aptariami įvairūs paminklai, galite paprašyti mokinių sukurti garsių savo šalies arba savo partnerių šalies paminklų kopijas. Projekto tikslas yra pasiekti kuo didesnį panašumą į tikrąjį objektą ir tuo pat metu daugiau sužinoti apie mastelį, proporcijas bei koeficientus. Mokiniai gali nuspręsti, kokias medžiagas naudos, o kadangi yra nedideli, gali paprašyti tėvų pagalbos. Baigus gaminti visas kopijas galite surengti parodą ir arba pristatyti paminklus partneriams per tiesiogiai transliuojamą sesiją.
Jeigu partneriai susidomėtų, jie galėtų pasiieškoti daugiau informacijos apie pastatytus paminklus.
12–18 m.
Vyresnius mokinius galite supažindinti su žaidimu „Minecraft“ (https://minecraft.net/
en-us/) ir paprašyti jų drauge atkurti paminklą arba sukurti naują esamo paminklo dimensiją. Mokiniai, vadovaudamiesi matematiniais principais, turės suplanuoti konstruk-cijos dydį, pasirinkti medžiagą, išmatuoti skersmenį ir aukštį. „Minecraft“ taip pat suteikia galimybę drauge dirbti nacionalinėms ar tarptautinėms komandoms.
11. Radijo laida apie kultūros paveldą
Amžius: 12–18 m.
Suskirstykite mokinius į šalies arba tarptautines komandas ir suplanuokite kultūros paveldui skirtą radijo laidą.
Tokia laida galėtų apimti:
• diskusiją apie kultūros paveldo vietos svarbą;
• ištraukas iš eilėraščių arba literatūros kūrinių, kuriuose minima ta vieta;
• muziką arba garsus iš kultūros paveldo objektų;
• interviu su tokiuose objektuose dirbančiais žmonėmis, pavyzdžiui, archeologais, meno kūrinių restauratoriais, išsaugojimo specialistais;
• diskusijas apie kultūros paveldo apsaugą;
• diskusijas apie nesąžiningą tokių kultūros paveldo objektų kaip Palmyra išnaudojimą.
Baigę kurti turinį, mokiniai gali pasitelkti „Audacity“ (https://www.audacityteam.org/) ir
„SoundCloud“ (https://soundcloud.com/) savo tinklalaidėms kurti.
48 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
12. Materialiojo kultūros paveldo apsauga
Amžius: 12–18 m.
Kai tik mokiniai supras, kas yra materialusis kultūros paveldas, paprašykite jų apibrėžti grėsmes paveldo objektams, kylančias dėl:
• oro ir vandens taršos;
• žemės drebėjimų;
• masinio turizmo;
• žmogaus kišimosi;
• karo;
• stichinių nelaimių;
• saugojimo sąlygų (apšvietimo, oro kondicionavimo).
Dirbdami grupėmis mokiniai pasirenka vieną iš pirmiau minėtų grėsmių ir drauge su komanda ją išnagrinėja, atlieka eksperimentus, ieško informacijos, kalbasi su ekspertais ir pan. Sužinoję daugiau, jie gali pasiūlyti tvarius sprendimus, kaip išsaugoti mūsų materialųjį kultūros paveldą.
13. Plėtra ir paveldas
Amžius: 15–18 m.
Savivaldybė parengė miesto, kuriame gyvenate, plėtros planą, apimantį ir miesto centrą.
Miesto centras yra gana senas, ir jame išlikę keli tradiciniai jūsų regiono namai. Šie namai yra svarbūs vietinės tapatybės atspindžiai, tačiau juose negalima palaikyti šiuo-laikinių būsto standartų. Pavyzdžiui, tokiuose namuose neįmanoma įrengti vanden-tiekio ir kanalizacijos. Jeigu plėtros planas bus įgyvendintas, seniausia miesto dalis bus sunaikinta, ir iškils nauji daugiabučiai. Kai kurie savivaldybės nariai pritaria siūlomam plėtros planui, tačiau kiti vietiniai politikai tam prieštarauja. Taigi suinteresuotosios šalys susirinko pasitarti ir nuspręsti, ar toks planas turėtų būti įgyvendintas (šis scenarijus įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo „Jaunųjų rankų“ išteklių rinkinį).
Scenarijus išdalijamas visoms mokykloms partnerėms. Jūs sudarote penkias grupes ir leidžiate mokiniams patiems pasirinkti grupę, kurioje jie norėtų dalyvauti:
a. projektą palaikantys savivaldybės nariai;
b. projektui prieštaraujantys savivaldybės nariai;
c. senamiesčio gyventojai;
d. specialistai, pavyzdžiui architektai ir miestų planuotojai;
e. žiniasklaidos atstovai.
Kiekviena mokykla taip pat turėtų išsirinkti pirmininką ir žurnalistą, kuris parašytų pranešimą apie posėdį. Po to kiekviena grupė drauge rengia „Meetingwords“ (http://
meetingwords.com/) dokumentą ir rašo kalbą, padėsiančią apginti savo poziciją per susitikimą. Jie taip pat turi pagalvoti apie tai, kokius klausimus gali užduoti priešingos nuomonės atstovai, ir būti pasirengę ginti savo poziciją.
Iš anksto suplanuotu laiku klasės partnerės susitinka tiesioginiame renginyje „eTwinning Live“, ir prasideda diskusijos. Kiekviena šalis pateikia savo idėjas ir pasiūlymus, o pirmininkai priima sprendimą. Pasibaigus susitikimai, žurnalistai pranešimus paskelbia projekto „TwinSpace“.
14. Mūsų ryšys su dangumi
Amžius: 12–18 m.
Paprašykite savo mokinių išnagrinėti su astronomija susijusius paveldo objektus, pavyzdžiui, paminklų liekanas, vietas, kraštovaizdžius, priemonės, archyvus ir pan. Ši tema plati, tad nuspręskite, ką tyrinėsite: materialųjį, nematerialųjį ar gamtos paveldą.
Štai Einšteino bokštas Potsdame, Vokietijoje, pasižymi išskirtinėmis mokslo ir architek-tūros savybėmis, o senovės Graikijos istoriniai dokumentai daugiausia susiję su mate-matiniais astronomijos aspektais (pavyzdžiui, Antikiteros mechanizmas).
Atsižvelgiant į mokomąjį dalyką, galite sutelkti dėmesį į skirtingus elementus.
Daugiau informacijos: https://www3.astronomicalheritage.net
50 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
15. Kultūros paveldo stalo žaidimas
Amžius: 11–18 m.
Mokiniams pavedama drauge sukurti stalo žaidimą, kurio klausimai būtų susiję su kultūros paveldu. Taigi mokinai turės:
• suprojektuoti žaidimo lentą ir balsuodami išrinkti geriausią;
• pasirinkti žaidimo kategoriją (menas, tradicijos, istorija, kalbos ir pan.);
• sukurti žaidimo figūrėles;
• parengti klausimų korteles;
• užrašyti žaidimo klausimus ir atsakymus. Kiekviena klasė partnerė turėtų parengti klausimus apie savo šalį, arba vienas partneris klausimus apie savo šalį turėtų rengti su kitu partneriu, kuris pateikia keturis galimus atsakymus.
• Kiekviena klasė partnerė turi sukurti savo stalo žaidimą.
Mokiniai gali nuspręsti, ar keistis stalo žaidimais su partneriais, ar žaisti savo mokyklose ir draugus iš kitų klasių kviesti prisijungti prie žaidimo.
„eTwinning“ projekto idėja: Kultūros paveldo stalo žaidimas https://twinspace.
etwinning.net/47907/
Šalys projekto dalyvės: Graikija, Ispanija
16. Tradicinių šokių mokymas ir mokymasis
Amžius: 6–15 m.
Paprašykite mokinių pasirinkti tradicinį jų regiono šokį ir paieškoti daugiau informacijos, kaip jis susijęs su jų kultūros paveldu. Tada kartu sukurkite mokomąjį vaizdo įrašą, skirtą tiems, kurie norėtų išmokti šį šokį. Baigę, informacija apie šokį ir mokomuoju vaizdo įrašu pasidalykite su partneriais, kurie padarys tą patį. Naudodamiesi mokomuoju vaizdo įrašu jūsų mokiniais pabandys išmokti partnerių šokį ir sukurs atitinkamą vaizdo įrašą. Visus vaizdo įrašus, paruošiamąją ir informacinę medžiagą galima išsaugoti „Thinglink“: https://
www.thinglink.com/
„eTwinning“ projekto idėja: Garsiojo skirtumo pasaulis https://twinspace.etwinning.
net/23626/home
Šalys projekto dalyvės: Kroatija, Graikija, Lenkija, Turkija
17. Susipažinkite su savo partnerių muzika ir liaudies menu
Amžius: 8–15 m.
Kiekviena klasė partnerė pasirenka tradicinę dainą. Norint visus vaizdo įrašus susieti su interaktyviu Europos žemėlapiu, galima naudoti „ThingLink“ (https://www.thinglink.com/).
Mokiniai dirba grupėmis. Kiekvienai grupei priskiriama kiekvienos partnerių dainos dalis, kuriai vaikai turi parengti choreografiją. Vaikai klausosi muzikos kelis kartus, repetuoja šokį, o vėliau daro šokio vaizdo įrašą. Visais vaizdo įrašais dalijamasi „Thinglink“ interak-tyviame Europos žemėlapyje.
„eTwinning“ projekto idėja: „DetecTwinning“ https://twinspace.etwinning.net/44486 Šalys projekto dalyvės: Prancūzija, Ispanija, Turkija
18. Tradiciniai pasakojimai su kitokia pabaiga
Amžius: 6–15 m.
Mokiniai pasirenka kiekvienos partnerių klasės pasiūlytą tradicinę pasaką arba istoriją ir užsirašo pirmąją jos dalį. Tada kiekviena šalis pati rašo tolesnį kiekvienos pasakos arba istorijos skyrių ir taip kuria naujas istorijas.
Pasakojimus gali iliustruoti patys mokiniai, taip pat pagalbos jie gali paprašyti jaunesnių draugų, prieš tai papasakoję jiems istorijas.
Kartu galima atlikti įvairias užduotis:
• suvaidinti istorijas;
• paruošti lėlių teatro spektaklį;
• įrašyti istorijas, pasitelkiant mokinius, mokytojus ir tėvus.
„eTwinning“ projekto idėja: „Vaikai 2020 m. Europoje“ https://twinspace.etwinning.
net/11852/home
Šalys projekto dalyvės: Kipras, Danija, Suomija, Vengrija, Nyderlandai, Ispanija
52 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
19. Mokymasis ir dalijimasis informacija apie kultūros paveldą, pasitelkus keliaujantį personažą
Amžius: 5–12 m.
Mokiniai ir mokytojai pasirenka projekto veikėją, pavyzdžiui, pliušinį meškiuką, ir sudaro jo kelionės po Europą maršrutą. Pliušinis meškiukas kiekvienoje mokykloje partnerėje lankosi savaitę ir leidžia laiką su mokiniais. Mokiniai turi jį priimti, pasistengti, kad jis jaustųsi kaip namuose, dalytis informacija apie savo teritoriją ir tradicijas bei į kitą partnerių klasę išlydėti su nedidele dovanėle.
Savo partneriams mokiniai turi pristatyti visą veiklą, kurią atliko drauge su pliušiniu meškiuku. Baigus projektą bus parengta el. knyga, kurioje rasite visus pliušinio meškiuko nuotykius keliaujant po Europą.
„eTwinning“ projekto idėja: „Žvilgsnis į gyvenimą per objektyvą“ https://twinspace.
etwinning.net/20868/pages/page/218013
Šalys projekto dalyvės: Kroatija, Kipras, Danija, Prancūzija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Turkija, Jungtinė Karalystė
20. Meno galerijos, pasitelkus papildytąją realybę
Amžius: 12–18 m.
Mokiniai nagrinėja vietinių menininkų arba konkrečiu laikotarpiu gyvenusių menininkų kūrybą ir parenka keletą paveikslų, kuriuos bendrai aprašo, t. y. pateikia glaustą paveikslo aprašymą ir šiek tiek informacijos apie menininką. Norėdami dalytis informacija jie sukūrė „Vokis“ ir naudodami „Aurasma“ (papildytosios realybės priemonę) paruošė nuotraukas ir sujungė „Vokis“ su paveikslais. Meno parodos buvo surengtos visose mokyklose partnerėse. Lankytojams rekomenduojama į savo išmaniuosius telefonus atsisiųsti „Aurasma“, kad galėtų gauti daugiau informacijos apie parodoje pristatomus meno kūrinius.
„eTwinning“ projekto idėja: „Muziejaus baladė“ https://twinspace.etwinning.
net/33628/
Šalys projekto dalyvės: Prancūzija, Liuksemburgas, Portugalija
Sudominimas
Europos kultūros paveldu
– kiti mokymosi ištekliai
4 skyrius
54 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
4.1 Europinis požiūris į istoriją ir paveldą – Europos istorijos namai
Dr. Constanze Itzel, Europos istorijos namai Muziejaus direktorė
4.1.1 Europos istorijos namai
Dar visai neseniai Europoje buvo dešimtys tūkstančių muziejų, tačiau labai nedaug jų buvo skirti pačiai Europai. 2017 m.
gegužės mėn. Briuselyje duris atvėrė Europos istorijos namai, įkūnijantys siekį įvairiapusę Europą sutalpinti istorijos muziejuje.
Europos Parlamento inicijuotą muziejaus koncepciją sukūrė unikali tarptautinė istorikų ir muziejų specialistų komanda.3
Europos Parlamento inicijuotą muziejaus koncepciją sukūrė unikali tarptautinė istorikų ir muziejų specialistų komanda.3