1. Kultūros paveldas ir švietimas
1.2. Paveldo aiškinimas – būdas sudominti Europos mokinius ir studentus?
„Interpret Europe“ – Europos paveldo aiškinimo asociacija
Remiamasi ištraukomis iš „Interpret Europe“ (2017 m.) paskelbto straipsnio „Engaging citizens with Europe’s cultural heritage: How to make best use of the interpretive approach“ („Piliečių sudominimas Europos kultūros paveldu: kaip geriausiai panaudoti aiškinimo metodą“), Witzenhausen: „Interpret Europe“1
Atrodo, jpg paveldo aiškinimas kaip neformalusis mokymosi metodas, puikiai tinka
„eTwinning“ projektams. Paveldo aiškinimas patyrimus paverčia įkvėpimo ir kūrybiškumu šaltiniais, skatina mokinių smalsumą, apima pasakojimus, kurie jiems gali būti įdomūs, ir skatina juos apmąstyti.
Palyginti su kitais mokymosi metodais, svarbiausias paveldo aiškinimo bruožas yra tas, kad jis aktyviai skatina dalyvius savarankiškai aiškinti savo patyrimus ir ieškoti su faktais susijusio jiems prasmingo konteksto. Šiuo metodu siekiama užtikrinti:
• galimybę tiesiogiai susipažinti su pirminiais paveldo objektais (patyriminis mokymasis);
• aktyvų bendradarbiavimą ir keitimąsi mintimis su kitais dalyviais, skatinant asmeninius samprotavimus;
• įsipareigojimą rūpintis paveldu (kuris taip pat yra asmeninio mokymosi šaltinis).
1. http://www.interpret-europe.net/fileadmin/Documents/publications/ie_engaging_citizens_with_europes_cultural_
heritage_co.pdf
10 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra
Mažų vaikų mąstymas ir jausmai tiesiogiai reaguoja į tai, ką jie patiria savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau paveldo aiškinimas taip pat apima galimybes pažinti praeitį, kuri neap-siriboja asmenine patirtimi, todėl reikia atsižvelgti vaiko gebėjimą suvokti laiką. Pradžioje vaikas laiką suvokia siedamas jį su reguliariai vykstančiais įvykiais, pavyzdžiui, kiekviena savaite (šeštadieniais nereikia eiti į darželį) arba kiekvienais metais (gimtadieniu, Kalėdomis). Nors jaunesni vaikai mėgsta pasikartojimus ir nuspėjamumą, penkerių ir šešerių metų amžiaus mažyliai dažniausiai mielai mokosi naujų dalykų, susijusių ne tik su jų aplinka, ir klausosi pasakojimų apie kitų žmonių gyvenimus bei talentus. Tokio amžiaus vaikai pradeda suprasti, ką reiškia matuoti ir lyginti, taip pat pradeda suvokti praeitį ir ateitį. Tai yra būtina bet kokio paveldo aiškinimo išankstinė sąlyga, nes nagrinėjama praeities svarba.
Galimybė lyginti skatina vaiko smalsumą: „Parodykite man kažką, ko anksčiau niekada nemačiau!“ Gebėjimas lyginti būtinas tam, kad vaikas galėtų suprasti, ką nuveikė kiti žmonės ar būtybės. Tada vaikai gali suvokti aiškinančių istorijų apie praeities įvykius ar žmones prasmę ir susieti kultūros paveldą su savo gyvenimo patirtimi. Taip ugdoma atjauta.
Pradinis ugdymas
Pradėję lankyti mokyklą vaikai susipažįsta su asmenimis, kilusiais iš kitokios socialinės ir kultūrinės aplinkos, ir gali įgyti naujos patirties naujoje socialinėje aplinkoje.
Taigi mokykloms kultūros paveldo aiškinimas gali būti vertingas mokymo metodas, papildantis oficialųjį ugdymą. Mokymas klasėje dažniausiai grindžiamas tekstais ir medijos medžiaga, o daugiausia dėmesio skiriama bendrosioms žinioms, įgūdžiams ir požiūriui, kurie atitinkamoje šalyje laikomi svarbiais. Reikšmingi istoriniai įvykiai iliustruo-jami pasirinkus būdingus idealizuotus pavyzdžius.
Kita vertus, paveldo aiškinimas susijęs su tiesiogine patirtimi tikrose paveldo vietose. Tai konkretus vietinis paveldas, kuris yra vaiko gyvenamosios aplinkos dalies. Toks metodas stiprina realybės pojūtį: „Tai nutiko čia.“ Be to, vietinis paveldas retai kada visiškai atitinka idealizuotas bendrąsias sąvokas ir idėjas. Konkrečius daiktus ir atskirus žmones galima apibūdinti pasitelkus daugelį atspalvių bei spalvų ir neapsiribojant idealizuotu kategori-zavimu. Kultūros paveldo objektą galima aplankyti daug kartų ir aiškinti iš skirtingų pers-pektyvių.
Norint prasmingai sudominti pradinių klasių mokinius kultūros paveldu, galima būtų atsižvelgti į šiuos dalykus:
• Kultūros paveldas turėtų būti perteikiamas aiškinamaisiais pasakojimais, kurie susieja praeitį su ribota vaikų patirtimi ir skatina atjautą.
• Aiškinimas turėtų sustiprinti tikrovės pojūtį, panaudojant tiesioginį tikrų reiškinių patyrimą, susietą su įprastine gimtojo miesto ir jo apylinkių aplinka.
• Reikėtų pasirinkti tokį kontekstą ir praeities istorijas, kurios padėtų vaikams nukreipti žvilgsnį nuo savęs ir paskatintų atvirumą vertybių pokyčiams.
• Aiškinant paveldą, turėtų būti remiamasi smalsumu – žadinti vaiko susižavėjimą ir palaikyti tikrą susidomėjimą pasaulio turtingumu ir įvairove.
Vidurinis ugdymas, profesinis mokymas
Šis ugdymo etapas labiausiai atitinka intensyviausią gilesnės prasmės paieškos laikotarpį.
Paaugliai linkę abejoti papročiais, tradicijomis, įpročiais, įsitikinimais ir požiūriu, kurie jiems buvo perduoti vaikystėje – jie ieško savo vietos pasaulyje ir savo tapatybės. Be to, tai laikotarpis, kai formuojamos individualios vertybės.
Aiškinamieji pasakojimai apie tikrus įvykius gali atverti naują požiūrį, padedantį paaugliams geriau suprasti įvairias idėjas ir kritiškai įvertinti jų įsitikinimų bei vertybių darną. Tai taip pat gali padėti geriau suprasti, kuo jaunuoliai sąmoningai nenori tapti. Kita vertus, toks pažinimas gali paskatinti ką nors, kuo paaugliai nors šiek tiek žavisi, tapti įkvėpimu ar net pavyzdžiu. Tokiu metu, kai jaunuoliai ieško vietos pasaulyje ir tarp kitų žmonių, prasmingas kultūros paveldas gali padėti jiems pertvarkyti savo vertybių sistemą ir naujai apibrėžti savo tapatybę.
Per šį įprastą emancipacijos procesą paveldo aiškinimas Europos visuomenei atveria daug neišnaudotų galimybių išplėsti savo asmenybės ribas. Jeigu aiškinti paveldą jaunuoliams padeda kvalifikuoti specialistai, tai gali labai paskatinti diskusijas ir apmąstymus bei padaryti jaunąją kartą ne tokią pažeidžiamą populizmo ir religinio fundamentalizmo2.
2. Pavyzdys: pagal programą „Erasmus+“ vykdomas projektas HIMIS (Paveldo aiškinimas gerinant migrantų integraciją mokyklose): http://himisproject.eu/en/home-page/
12 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
Ω β γ
Norint prasmingai sudominti jaunuolius kultūros paveldu, galima atsižvelgti į šiuos dalykus:
• kultūros paveldas turėtų būti perteikiamas tokiais aiškinamaisiais pasakojimais, kurie konkretų paveldą sujungia su įsitikinimais ir vertybėmis, prasmingais jauniems žmonėms;
• turi būti pasirinktas toks kontekstas ir istorijos, kurios plėstų asmenybės ribas ir atvirumą vertybių pokyčiams – tik taip tapatybė gali išlikti lanksti net suaugus.
• Aiškinimas turėtų apimti keletą požiūrių, atveriančių tai, ką konkretus paveldas reiškia įvairiems istoriniams veikėjams (pavyzdžiui, kilusiems iš skirtingos socialinės ir kultūrinės aplinkos).
• Aiškinimas taip pat turėtų kelti atvirus klausimus, skatinančius bendravimą, diskusijas ir savianalizę, į kuriuos negalima paprastai atsakyti.
• Tokio amžiaus jaunuoliams pritaikytame paveldo aiškinime turėtų būti pagarbiai vertinamas asmens savarankiškumas ir jaunuolio nuomonė (kuri kartais gali būti net provokuojanti).
• Paaugliai gali ginčytis su paveldą aiškinančiu asmeniu, tačiau gerbti jo pagrįstus įsiti-kinimus ir nuoseklų elgesį.
Ω β γ
„eTwinning“ ir
kultūros paveldas
2 skyrius
14 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
2.1.„eTwinning“ ir jos ryšiai su kultūros paveldu
Irene Pateraki, Centrinės pagalbos tarnybos pedagogikos ir stebėjimo vadovė
Kultūros paveldas turi būti puoselėjamas, ir vaikams apie jį turi būti kalbama nuo ankstyvo amžiaus, tuo pat metu turėtų būti didinamas supratimas, kaip svarbu paveldą išsaugoti. Šia prasme mokyklų užduotis yra mokyti, vertinti ir saugoti unikalų kultūros bei gamtos paveldą, pasitelkiant įvairias mokymo sritis, ypač tokias kūrybines sritis kaip meninis ugdymas (Ivon, Hicela, Kuscevic, Dubravka, 2013, 2, S. 29–50).
Kultūros paveldo mokymo tikslas turėtų būti suteikti kiekvienam vaikui žinių apie jo kultūros paveldą. Be to, toks mokymas turėtų supažindinti jaunus žmones su darnaus vystymosi klausimais ir padėti jiems tapti atviresniais kitų asmenų paveldui. Rekomenduojama stiprinti bendros Europos tapatybės suvokimą, o kultūros paveldo mokymą įtraukti į mokyklų mokymo programas (Jakoba Sraml Gonzalez, 2012).
Programa „eTwinning“ suteikia mokiniams galimybę susipažinti su skirtingomis kultūromis ir atsiverti kitokiam paveldui dalyvaujant įvairiuose projektuose. Net jei projektas nėra tiesiogiai susijęs su kultūros paveldo tema, mokiniai tam tikras kitokias kultūrines ypatybes gali suprasti bendraudami ir bendradarbiaudami su savo bendraamžiais.
Nuo „eTwinning“ pradžios 2005 m. mokytojai įgyvendino daug projektų, padėjusių mokiniams geriau suprasti savo bendraamžių kultūros ypatybes, įsigilinti į Europos paveldą, atrasti panašumus ir skirtumus bei galiausiai kurti bendrus išteklius. Kai kuriems projektams buvo suteikti Europos apdovanojimai, ir jie tapo geros praktikos pavyzdžiais. 2005 m. vykdant projektą „Europe, Education, Ecole – Club de Philosophie“
(„Europa, švietimas, mokykla – filosofijos klubas“), vyresniųjų vidurinės mokyklos klasių mokiniai iš Italijos ir Prancūzijos keitėsi informacija apie kultūros, švietimo ir mokyklų vaidmenį ateities Europoje. 2007 m. Airijos ir Maltos pradinių klasių mokiniai keitėsi savo salų mitais ir legendomis, vykdydami projektą „Once upon a blog“ („Kartą buvo tinklaraštis“), o vidurinės mokyklos mokiniai iš Graikijos ir Prancūzijos pagal projektą 24 pas- 24 βήματα studijavo lotynų ir graikų kalbų žodynus bei jų įtaką šiuolaikinėms kalboms. 2012 m. vaikų darželių auklėtiniai iš Graikijos, Prancūzijos, Latvijos, Austrijos ir Portugalijos, vykdydami projektą „Act-in Art“ (Veiksmas mene), susipažino su Pikaso, Klimto, Klee, Monė ir Malevičiaus kūryba, ieškodami, stebėdami ir atpažindami jų kūrinius bei kurdami naujus elementus.
Irene Pateraki
Tai tik keli apdovanojimus pelniusių „eTwinning“ projektų pavyzdžiai, kurie skatino mokytojus ir mokinius domėtis bei daugiau sužinoti apie bendrą istoriją ir vertybes, taip pat savo darbu saugoti bei skatinti Europos kultūros paveldą.
Pasak „eTwinning“ ambasadorės Angeliki Kougiourouki,
„kultūros paveldas yra lyg nuolat vaisius brandinantis medis – jam reikia šaknų, įsitvirtinti žemėje, kamieno perduoti gyvybės syvams ir šakų, kurios leidžia pažvelgti į ateitį. Jį sudaro materialūs ir nematerialūs elementai, kuriuos turime išsaugoti, kad suprastume mūsų įvairovę, praturtėtume praeities žiniomis, pasitelkę svarbias vertybes formuotume savo kaip asmenų, bendruo-menių, visuomenės tapatybę, žvelgtume į priekį ir perduotume ateinančioms kartoms. Programa „eTwinning“ čia gali atlikti svarbų vaidmenį – vykdydami projektus mokiniai ir mokytojai gali bendrauti, suprasti ir gerbti įvairovę, taip pat bendradarbiauti siekdami bendro tikslo. Bendraudami, bendradarbiaudami ir mokydamiesi vieni iš kitų jie gali dalytis mintimis, daugiau sužinoti apie vertybes ir įsitikinimus, perimtus iš protėvių, gilinti žinias, grindžiamas savo asmeniniais įgūdžiais ir supratimu, bet formuoti mūsų bendrą ateitį“.
2018 m., Europos kultūros paveldo metais, daugelis mokytojų buvo skatinami pradėti dirbti su „eTwinning“ projektais, apimančiais visus kultūros paveldo aspektus ir susijusiais su įvairiais mokymo dalykais.
„eTwinning“ pasiūlė jiems papildomų išteklių, tokių kaip internetiniai seminarai, mokymosi renginiai bei specialios kampanijos, skirtos pabrėžti Europos kultūros paveldo svarbą ir gerinti jos supratimą.
Tokiuose projektuose dalyvaujantys mokiniai išreiškia savo nuomonę, užduoda klausimus, atsimena tai, ką jau žino, bei įgytą informaciją susieja su kitomis savo žiniomis. Taip pat jie bendradarbiauja su savo bendraamžiais bei supranta, kad gali ir išsaugoti savo kultūrą, ir gerbti savo partnerių kultūrą. Tai iš tiesų kūrybiškas būdas panaudoti praeitį, siekiant pakeisti ateitį.
16 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
„eTwinning“
projektai
Pritaikyta Martenitza 16 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“
Visa galva
jų tyloje Duona kaip
tradicija
Aplankykime
18 Mokytis iš praeities – kurti ateitį:
Europos kultūros paveldas per „eTwinning“